Vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Lietuvoje 2026 metais pasiekė rekordinius 6 800 eurų už hektarą – tai 12,4 % daugiau nei 2024 metais, kai hektaras vidutiniškai kainavo apie 6 050 eurų. Tokius duomenis skelbia regionuzinios.lt, augimą siedami su ES parama, investuotojų grįžimu į fizinius aktyvus ir klimato kaita.
Kur žemė brango sparčiausiai
Didžiausią kainų šuolį publikacija fiksuoja Kauno apskrityje, kur hektaras per metus pabrango nuo 7 100 iki 8 200 eurų (+15,5 %). Panevėžio apskrityje kaina kilo nuo 6 500 iki 7 400 eurų (+13,8 %), Šiaulių – nuo 6 200 iki 7 000 eurų (+12,9 %). Mažiausiai, vos 6–7 %, žemė esą brango Pietų ir Rytų Lietuvoje – Alytaus ir Utenos apskrityse – dėl menkesnio investicinio susidomėjimo ir mažesnio dirbamos žemės našumo.
Kartu brango ir nuoma: vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina 2025 m. siekė 220 eurų už hektarą per metus – apie 11 % daugiau nei prieš metus. Brangiausiai, 260–280 eurų už hektarą, žemė nuomojama Kauno, Panevėžio, Šakių ir Kėdainių apylinkėse.
Kas kelia kainas
Straipsnio autoriai augimą aiškina keliais veiksniais. 2023–2027 m. laikotarpiu Lietuvai skirta apie 4,3 mlrd. eurų ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, o tiesioginės išmokos už deklaruotą plotą skatina ūkininkus plėsti valdas derlingose vietovėse. Po 2022–2023 m. infliacijos šoko investuotojai vėl gręžiasi į fizinius aktyvus, o žemė laikoma stabiliu, infliacijai atspariu turtu. Prisideda ir klimato kaita: dažnėjant sausroms pietuose ir didėjant lietingumui šiaurėje, ūkininkai aktyviau ieško aukštesnių, mažiau užmirkstančių plotų.
Nuo 2024 m. galioja ir įsigijimo saugikliai – vienas asmuo ar susiję asmenys gali valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės (išimtis taikoma gyvulininkystės plėtrai). Publikacijos vertinimu, apribojimai spekuliacinius pirkimus pristabdė, tačiau kainų nesumažino, nes pasiūla išliko ribota.
Ką rodo oficialūs duomenys
Kai kurie straipsnio teiginiai su oficialiais šaltiniais nesutampa. Publikacija duomenis priskiria „Valstybinei žemės tarnybai (VŽT)“, tačiau tokios institucijos nėra – žemės verčių žemėlapius rengia valstybės įmonė Registrų centras, o tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. Registrų centro 2024 m. žemėlapiuose brangiausia žemės ūkio paskirties žemė buvo Pasvalio (8 584 Eur/ha), Joniškio (8 536 Eur/ha) ir Šakių (8 186 Eur/ha) rajonuose, o pigiausia – Druskininkų (2 639 Eur/ha), Švenčionių (3 011 Eur/ha) ir Šalčininkų (3 240 Eur/ha) savivaldybėse; skirtumas tarp brangiausio ir pigiausio rajono siekia apie 3,3 karto.
Netikslus ir teiginys apie 500 ha ribą „viename rajone“ – įstatyme ji taikoma bendrai visai asmens valdomai žemei, o ne vienam rajonui. Nesutampa ir dalis palyginimų su ES: pagal naujausius Eurostato duomenis 2024 m. hektaras ariamos žemės Lietuvoje vidutiniškai kainavo 5 590 eurų – mažiau nei straipsnyje nurodyti 6 050 eurų, o Nyderlandų kaina realiai siekė 96 608 Eur/ha, ne straipsnyje pateiktus 73 300 Eur/ha.
ES kontekstas ir 2026 m. prognozės
Nepaisant rekordų, ES kontekste Lietuvos žemė išlieka viena pigiausių. 2024 m. ES vidutinė ariamos žemės hektaro kaina siekė 15 224 eurus ir per metus pakilo 6,1 %, o Lietuva kartu su Latvija (4 825 Eur/ha) ir Slovakija (5 823 Eur/ha) liko tarp trijų pigiausių rinkų. Brangiausia žemė buvo Maltoje (201 263 Eur/ha), Nyderlanduose ir Portugalijoje (76 556 Eur/ha).
2026 metams straipsnio autoriai prognozuoja bazinį 6–8 % kainų augimą, optimistiniu atveju – iki 7 500–8 000 eurų už hektarą, o dėl klimato nelaimių ar geopolitinių sukrėtimų galimą 5–7 % trumpalaikį kritimą. Publikacijos vertinimu, dėl santykinai žemų kainų investicinis žemės patrauklumas – ypač jauniems ūkininkams ir užsienio subjektams – išlieka aktualus.
