Eurokomisaras Andrius Kubilius, atsakingas už gynybą ir kosmosą, pareiškė, kad jo visiškai nenustebintų, jei paaiškėtų, jog tarp Lietuvos politikų ar Seimo narių yra asmenų, tiesiogiai dirbančių Kremliui. Pasak jo, tokia situacija nebūtų unikali vien Lietuvai.
„Nemanau, kad Lietuva kuo nors išsiskiria iš kitų valstybių. Jei kitose šalyse žvalgybos tarnybos aptinka Kremliui dirbančių asmenų tarp parlamentarų ir politikų, nebūčiau nustebęs, jei tai paaiškėtų ir Lietuvoje“, – teigė A. Kubilius žurnalistams. Šį komentarą jis pateikė atsakydamas į klausimą apie galimą „penktosios kolonos“ egzistavimą Lietuvoje. Šis terminas paprastai apibūdina slaptas grupes, veikiančias prieš valstybę, tautą ar bendruomenę, dažnai siejamas su prorusiškais aktyvistais, turinčiais ryšių su Kremliumi.
„Ar yra asmenų, kurie tiesiogiai gauna atlyginimą iš Kremliaus ir dirba jam, turėtų atsakyti mūsų saugumo institucijos“, – pridūrė eurokomisaras. Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad Lietuvoje yra asmenų, veikiančių prieš valstybės interesus, tačiau vadinti juos „penktąja kolona“ būtų per didelė garbė, nes jie neturi didelės įtakos visuomenėje.
A. Kubilius pabrėžė, kad Kremlius nuolat siekia įgyvendinti savo tikslus per hibridinius karus, ieškodamas silpnų vietų ir žmonių, kurie gali pasiduoti propagandai, ir tai yra aktualu ne tik Lietuvai.
Diskusijos apie „penktosios kolonos“ formavimąsi prasidėjo kovą, kai apie tai pirmas prakalbo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė pastebintis tokių apraiškų, o premjeras tvirtino, kad „penktosios kolonos“ Lietuvoje nėra. Politikams diskutuojant šia tema, G. Nausėda atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių iš buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus, kuris apdovanojimą gavo prieš daugiau nei 20 metų. Tokį sprendimą priimti rekomendavo Valstybės apdovanojimų taryba, nustačiusi, kad E. Vaitkaus pasisakymai Baltarusijoje pažemino apdovanotojo vardą, skleidžiant antivalstybinius naratyvus.
