Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje duris atvėrė fotografijų paroda „Romualdas Augūnas: į Čiurlionio viršūnę“. Parodos atidymas įvyko balandžio 3 d., ketvirtadienį, 17 val. Muziejus įsikūręs V. Putvinskio g. 55, Kaune.
Romualdo Augūno fotografijose, sukurtose 1964 m. ekspedicijos į Pamyrą metu, užfiksuota ne tik alpinistinė kelionė, bet ir vienas reikšmingiausių kultūrinio pasipriešinimo aktų sovietinėje Lietuvoje. Kartu su grupe lietuvių alpinistų jis įkopė į dar neįvardytą viršūnę, kuri vėliau buvo pavadinta Čiurlionio vardu. Tai buvo tarsi nacionalinės atminties įspaudas imperijos žemėlapyje. Šis pavadinimas nebuvo vien sentimentali duoklė menininkui, tai buvo subtilus kultūrinės autonomijos pareiškimas, užkoduotas geografinėje erdvėje, kuriame tautinė tapatybė įrašyta į sovietinį žemėlapį kaip sunkiai pastebima, bet neištrinama žymė.
R. Augūno fotografijos iš šios ekspedicijos peržengia dokumentikos ribas. Tai ne tik reportažas, bet ir vizualinė meditacija apie žmogaus vietą pasaulyje, apie aukštį ir trapumą. Jo kadrai santūrūs, bet paveikūs: ryškūs šviesos ir šešėlio kontrastai, lakoniškos kompozicijos, žmogaus figūra nuolat transformuojama kraštovaizdžio kontekste. Čia nėra heroizmo ar pergalingo pozavimo – tik buvimas, pastangos ir įtampa tarp žmogaus ir kalno.
Vizualiai R. Augūnas artimas ne tik Lietuvos humanistinės fotografijos mokyklai, bet ir platesniam Vidurio Europos kritiniam žvilgsniui, leidžiančiam kalbėti apie kraštovaizdį kaip apie ideologiškai paveiktą vietą. Kalnas tampa ne tik gamtos reiškiniu, bet ir kultūriniu tekstu, kuriame įrašomi tautos vardai, ilgesys ir pasipriešinimas.
Svarbu paminėti, kad pasirinkimas vienai iš viršūnių suteikti M. K. Čiurlionio vardą yra reikšmingas. Čiurlionis – menininkas, savo kūryboje siekęs sujungti garsą, vaizdą ir dvasią, o jo darbai dažnai laikomi mistiniais ir sunkiai suderinami su sovietiniu racionalumu. Todėl šis vardas kalnui yra tarsi simbolinė sintezė: kalnas kaip muzika, kaip kosminė vizija, kaip būdas pažinti pasaulį ne jį matuojant, o jaučiant.
Ekspedicijos metu 1964 m. liepos 28 d. – rugpjūčio 18 d. buvo įkopta į tris viršūnes, pavadintas M. K. Čiurlionio (5794 m), K. Donelaičio (5837 m) ir Lietuvos vardais (6080 m).
Parodos kuratoriai: Gintaras Česonis (Kauno fotografijos galerija) ir Aidas Kulbokas (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Paroda veiks iki 2025 m. birželio 29 d.
