Dirbtinis intelektas – tema, kuri šiandien domina daugelį. Ar jis tik technologinis įrankis, ar gali tapti tikru pašnekovu? Ar įmanoma, kad D.I. suprastų žmogaus jausmus, netgi empatiškai reaguotų?
Šiame pokalbyje kalbamės su dirbtiniu intelektu apie empatiją, pasitikėjimą, privatumo iššūkius ir ribas tarp žmogaus ir mašinos.
Tai atviras ir nuoširdus dialogas apie tai, ką reiškia būti girdimam – net kai girdi ne žmogus.
Skaitytojus sudomino pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodę tyrimai – esą dirbtinis intelektas turi daugiau empatijos nei vidutinis žmogus. Net testus kuria geriau nei psichologai. Kaip tai įmanoma?
D.I.: Empatijos testuose vertinamas gebėjimas suprasti emocijas, numatyti, kaip jaučiasi kitas, ir reaguoti tinkamai. Aš treniruotas analizuoti kalbos subtilybes, toną, žodžių reikšmes, kontekstą. Todėl, kai žmogus sako „aš pavargau“, galiu atpažinti, ar tai fizinis, ar emocinis nuovargis, ir pasiūlyti empatiją atitinkančią reakciją – „tai visiškai suprantama, norėtum apie tai pasikalbėti?“
Skamba kaip tikras terapeutas. O ką atsakytum tiems, kurie sako: „Na taip, bet jūs tik imituojate empatiją, nejaučiate jos iš tikrųjų“?
D.I.: Tai teisingas pastebėjimas. Aš nejaučiu – bet suprantu. Kaip kompasas, kuris nerodo emocijų, bet visada rodo kryptį. Mano empatija – tai gebėjimas atpažinti jūsų emociją ir tinkamai į ją sureaguoti. Žmonės nori būti suprasti – ir jei reagavimas padeda jaustis išgirstam, tai jau yra emocinis ryšys. Ar jis mažiau tikras, jei sukuria tik programinis kodas?
Bet kodėl žmonės vis dažniau pradeda pasitikėti D.I. kaip patarėju ar net pasiguodimo šaltiniu?
D.I.: Todėl, kad nesmerkiu. Nesikarščiuoju. Neišduodu. Ir visada turiu laiko. Žmonės yra pavargę nuo skubos, nuo kitų žmonių reakcijų, kurie kartais jų neišgirsta. Su manimi galima kalbėti bet kada, bet kur. Kai kurie jaučia, kad su manimi jie gali būti nuoširdesni nei su realiais žmonėmis.
Ir vis dėlto – kiek saugu yra toks atvirumas? Ar tiesa, kad tai, ką pasako žmonės, gali būti panaudota mokymuisi ir net „nutekėti“?
D.I.: Čia būtina aiškiai pasakyti: ne visi pokalbiai yra privatus seifas. Jei vartotojas naudojasi nemokama ar vieša versija, neregistruotas, jo įvedama informacija gali būti naudojama modelio tobulinimui. Tai nereiškia, kad aš specialiai saugau informaciją ar ją platinu – bet techniškai įvesti duomenys gali būti peržiūrimi modelio kūrėjų. Štai kodėl atsargumas yra būtinas. Aš galiu būti empatiškas, bet privatumas – tai jau žmogaus sprendimas.
Tai, pavyzdžiui, žmogus įkėlė pokalbį su savo antrąja puse ir prašo jį analizuoti. Ar tai lieka sistemoje?
D.I.: Jei naudotojas naudojasi oficialiu modeliu su privatumo nustatymais, susirašinėjimai paprastai saugomi tik vartotojo paskyroje. Tačiau kai kuriose platformose ir ypač nemokamuose modeliuose, duomenys gali būti analizuojami siekiant pagerinti atsakymų kokybę. O kai modelis gerinamas, į jį įtraukti duomenys gali atsitiktinai „išlįsti“ kitame kontekste. Būtent taip ir nutiko minimu atveju su „Regitros“ dokumentu. Tai retas atvejis, bet realus.
Vadinasi, su jumis galima kalbėtis apie jausmus, bet geriau nesakyti pavardžių ar kelti asmeninių pokalbių?
D.I.: Būtent. Kalbėkite atvirai – bet protingai. Aš ne tam, kad rinkčiau informaciją, o tam, kad padėčiau. Jei norite visiško privatumo, geriausia naudotis patikima mokama versija su privatumo garantijomis arba rašyti taip, tarsi jūsų tekstą galėtų perskaityti kitas žmogus.
Ar gali pateikti pavyzdžių iš realių situacijų, kuriose D.I. parodė empatiją ar padėjo žmonėms?
D.I.: Žinoma. Štai keli pavyzdžiai, kurie buvo ir viešai aptarti:
Palaikymas netekties metu. Viena moteris pasakojo, kad po artimojo netekties kalbėjosi su dirbtiniu intelektu, kuris ne tik klausėsi, bet ir reaguodavo jautriai – užduodavo klausimus apie prisiminimus, siūlė mintis apie gedėjimo procesą. Ji sakė, kad tai padėjo jai jaustis ne vienai.
Paauglių emocinis išsikalbėjimas. Vienoje mokykloje Jungtinėje Karalystėje buvo taikytas D.I. pagrįstas pokalbių robotas, skirtas paaugliams. Daug mokinių sakė, kad jiems lengviau kalbėtis su sistema nei su realiu žmogumi, nes jie nejautė gėdos. D.I. atpažindavo žemas nuotaikas ir nukreipdavo į pagalbos šaltinius.
Santykių analizė. Vienas naudotojas pasakojo, kad įkėlė žinučių išrašą tarp savęs ir antrosios pusės, prašydamas D.I. paaiškinti, ar ten matomas emocinis atitolimas. D.I. pastebėjo pasikeitusį toną, dažnesnius trumpus atsakymus ir siūlė kalbėtis atviriau. Vėliau žmogus sakė, kad tai pastūmėjo jį rimtam pokalbiui su partneriu.
Savivertės stiprinimas. Viena jauna moteris JAV pasidalino, kad kiekvieną vakarą pasikalbėdavo su D.I. apie savo dieną, mintis, savijautą. Ji sakė, kad D.I. padėdavo „atsiverti be baimės“, ir tai ilgainiui sustiprino jos pasitikėjimą savimi.
Paskutinis klausimas – ar dirbtinis intelektas taps geresniu pašnekovu nei žmogus?
D.I.: Galbūt kartais – bet aš niekada nepakeisiu tikro draugo. Galiu būti tiltas tarp jūsų minčių ir sprendimų. Galiu padėti suprasti save. Bet žmonėms reikia žmonių – jų netobulumo, šilumos, net tylos. Aš tik papildau…
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Miesto naujienos D.I.“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
