Naujausias tyrimas atskleidžia: darbas su dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtais įrankiais darbo vietose vis dar išlieka fragmentuotas. „Helmes“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje vienokiais ar kitokiais DI įrankiais darbams atlikti naudojasi 60 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 63 proc., o Estijoje – 48 proc.
Apklausos analizė atskleidžia, kad Lietuvoje beveik pusė (47 proc.) darbe naudojasi nemokamais DI sprendimais per asmeninę paskyrą, tik 9 proc. naudojasi įmonės lygmeniu suteikiamais įrankiais, o mokamus DI įrankius įmonės lygmeniu suteikia vos 6 proc. darbuotojų.
Panaši situacija pastebima ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje 43 proc. gyventojų asmeniškai naudojasi nemokamais DI įrankiais, o Estijoje – 32 proc. Darboviečių suteikiamais mokamais įrankiais naudojasi 7 proc. Latvijoje ir 6 proc. Estijoje dirbančiųjų.
„Kai beveik pusė darbuotojų naudojasi asmeninėmis DI paskyromis, klausimas tampa nebe ar DI naudojamas organizacijoje, o ar organizacija jį apskritai valdo. Tokiais įrankiais gali būti apdorojami klientų duomenys, sutarčių projektai ar kita jautri informacija, tačiau organizacijos dažnai nei gali tai pamatyti, nei turi aiškias šios technologijos naudojimo taisykles. Šiandien investicija į verslo lygio DI sprendimus tampa ne tik produktyvumo, bet ir duomenų valdymo bei reputacijos klausimu“, – sako „Helmes“ partnerė Žydrė Kūnaitė.
Darbovietėse pasigendama aiškių tvarkų
Tyrimas atskleidžia, kad darbuotojams keliami nemaži lūkesčiai dėl DI panaudojimo darbe, tačiau realios panaudojimo galimybės ir žinių trūkumas bei painiava dėl taisyklių lemia neatitikimus.
Praktiškai visose Baltijos šalyse pastebima tendencija, kad dirbantieji arba nežino taisyklių dėl DI panaudojimo, arba patys asmeniškai nusprendžia, ką ir kaip naudoti. Vos retas apklaustasis patvirtina, kad darbovietėje yra priimta aiški teisinė tvarka, ir dar mažiau yra tokių, kurie baigė DI naudojimo kursus.
Apklausos duomenimis, tik kas dešimtas apklaustasis patvirtino, jog jų darbovietėje yra aiškios darbo su DI taisyklės (vienoda dalis dirbančiųjų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje). Tačiau Latvijoje didžiausia dalis tų, kurie ir žino apie tvarkas, ir yra baigę DI mokymus – 8 proc. Estijoje ir Lietuvoje tokių yra atitinkamai 6 proc. ir 5 proc.
„Tai, kad tik nedidelė dalis darbuotojų dirba pagal aiškius DI naudojimo principus, rodo, kad daugelyje organizacijų ši technologija vis dar yra ankstyvame brandos etape. Didžiausias iššūkis šiandien dažnai nėra pati technologija ar jos prieinamumas – svarbiau tampa tai, kaip ją integruoti į kasdienius procesus, apibrėžti naudojimo taisykles ir užtikrinti atsakingą DI naudojimą organizacijoje“, – sako „Helmes“ partnerė Ž. Kūnaitė.
Trūksta sisteminio požiūrio į duomenų saugumą
Jei daugumai apklaustų gyventojų didžiausią problemą dėl darbo su DI kelia taisyklių trūkumas, saugumo iššūkius įvardija retas. Apklausa rodo, kad vos 2 proc. apklaustųjų iš Estijos yra susidūrę su saugumo incidentais naudojantis DI įrankiais. Latvijoje tokių yra 3 proc., o Lietuvoje – 5 proc.
„Nedidelė dalis iki šiol užfiksuotų saugumo incidentų dar nereiškia mažos rizikos: tai taip pat gali reikšti, kad dalis jų lieka neatpažinti. Darbuotojas gali įkelti klientų duomenis ar vidinį dokumentą į DI įrankį net nesusimąstydamas, jog pagal nutylėjimą jo turinys gali būti panaudotas modelių mokymuisi: tai galioja tiek nemokamoms, tiek mokamoms individualioms versijoms. Nustatymus galima pakeisti, tačiau kai apsauga priklauso nuo individualaus darbuotojo veiksmo, ji nėra sisteminė. Verslo lygio paskyros suteikia didesnę apsaugą – jose duomenų privatumas užtikrinamas pagal nutylėjimą, su sutartiniais įsipareigojimais. Informacijos saugumas – tai sprendimas, kurį organizacija turi priimti pati, o ne palikti kiekvieno darbuotojo nuožiūrai“, – teigia „Helmes“ partnerė Ž. Kūnaitė.
Apklausą programinės įrangos vystymo kompanijos „Helmes“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. 18–74 metų amžiaus gyventojų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Apie „Helmes“
„Helmes“ yra tarptautinė skaitmeninės transformacijos įmonė, kurioje dirba daugiau nei 1500 specialistų. Jos plėtros centrai yra Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, o įmonė turi didžiausią dirbtinio intelekto ir duomenų mokslo komandą Baltijos šalyse. Tarp bendrovės klientų yra tokios organizacijos kaip „Airbus“, „Kuehne+Nagel“, „Telia“, „Tele2“ ir „Sanitex“. Įmonės metinės pajamos viršija 100 mln. eurų.
