Brigados dydžio Kapčiamiesčio poligono įrengimas Lazdijų rajone vyksta sklandžiai ir be kliūčių, teigia aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė. Rugsėjo 2 dieną ji Eltai sakė, kad Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė per jų susitikimą nepranešė apie gyventojų nusiskundimus, o daugiausia kalbėta apie kompensacijas už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir savivaldybės pokalbius su gyventojais.
Ministerija nagrinės savivaldybės iškeltus klausimus
Pasak I. Andriulaitytės, savivaldybė su poligono projektu susijusius darbus atlieka sklandžiai. Tačiau per susitikimą buvo iškelta praktinių klausimų dėl žemės valdymo ir saugomų teritorijų.
Aplinkos ministerija įsipareigojo juos išnagrinėti ir pateikti atsakymus. Ministrė šiuos klausimus pavadino įprastomis problemomis, su kuriomis savivaldybė susiduria įgyvendindama projektą.
Liepos 22 dieną I. Andriulaitytė ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat susitarė derinti aplinkosauginės stebėsenos bei karinių pratybų grafikus. Ministerijos ketina konsultuotis, kaip mažinti poligono poveikį gamtai ir saugomoms teritorijoms.
Dalis gyventojų poligono steigimui priešinasi
Ministrės teiginys, kad merė nepranešė apie gyventojų nusiskundimus, nereiškia, jog projektui pritaria visa vietos bendruomenė.
Rugpjūčio 23 dieną LRT kalbinta Marija Janulevičienė sakė nesikraustysianti iš sodybos, kurią numatyta paimti poligonui. Ji tvirtino iki tol su institucijomis bendravusi tik raštu ir gavusi pasiūlymą išmokėti 51 885 eurų papildomą kompensaciją. Pasak moters, ji ir kiti sodybos paveldėtojai siūlomais pokyčiais nepatenkinti.
Vietos pasipriešinimas buvo matomas ir sausio 9 dieną Lazdijuose vykusiame kelių šimtų žmonių susitikime. Krašto apsaugos ministras R. Kaunas ir Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras buvo sutikti švilpimu, šūksniais „Gėda“ bei užrašais „Ne poligonui“.
Sausio 15 dieną į Kapčiamiestį kalbėtis su bendruomene atvyko prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrai. Gyventojai kėlė klausimus dėl sodybų ir verslų likimo, gamtos apsaugos bei triukšmo.
Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis sausio 13 dieną sakė, kad diskusijose pastebėtas Rusijos naratyvus skleidžiančių propagandistų įsitraukimas. Vis dėlto toks vertinimas savaime neprilygina teisėtų vietos gyventojų abejonių Rusijos veiklai.
Žemės paėmimo procedūros jau pradėtos
Sprendimą Lazdijų rajone steigti brigados dydžio poligoną Valstybės gynimo taryba priėmė 2025 metų gruodį. Kartu nuspręsta plėsti Tauragės poligoną į Jurbarko rajoną, o Krašto apsaugos ministerija vėliau parengė tam reikalingus įstatymų projektus.
Balandžio 23 dieną Seimas priėmė Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymą. Už jį balsavo 105 parlamentarai, prieš buvo 12, o keturi susilaikė.
Poligonas ir karinio mokymo teritorija apims apie 14 391 hektarą. Mažiau nei pusę šio ploto sudaro privatūs sklypai, o daugiau kaip 80 proc. jų yra miško paskirties.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėtos gegužės pradžioje. Krašto apsaugos ministerija buvo parengusi 643 pranešimus savininkams ir iki gegužės 13 dienos išsiuntė 584.
Už poligono teritorijoje esantį gyvenamosios paskirties statinį numatyta papildoma 45 minimalių mėnesinių algų dydžio, arba 51 885 eurų, išmoka. Už miško ar žemės sklypą bei komercinį pastatą būtų papildomai mokamos penkios minimalios mėnesinės algos, arba 5765 eurai.
Karinio mokymo teritorijoje esančių namų valdų savininkai galės turtą išsaugoti arba per 120 mėnesių parduoti valstybei. Tokiu atveju prie nustatytos turto vertės būtų pridėtos 22 minimalios mėnesinės algos, arba 25 366 eurai.
Turto vertę nustatys Krašto apsaugos ministerijos apmokami nepriklausomi vertintojai. Papildomos kompensacijos ir palankesnės išpirkimo sąlygos nebus taikomos asmenims, turtą įsigijusiems po vasario 10 dienos, išskyrus paveldėjimo ir kitas įstatyme numatytas išimtis.
Krašto apsaugos ministerija Kapčiamiesčio poligone pratybas planuoja pradėti 2028 metais, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.
