PopuliaJi KULLURA MUS įtikino, Kad SėkmingiaiIMS Pasaulio Verslininkams diplomai Nereikalingai. Visgi Kasmmet Verslo ŽURNALO „FORTUNE“ SUDAROMAME įAKAKAUZIų Amerikos įmonių Sąraše, Tokių Vadovų – Vos Keli Procentai. Ar Universitetas Šiandienas vis dar STOVI INOVACIJų KURIMO PriašakyJe IR AR lietuvos ŠVIEMO EKOSITTEMA, KURIJE Kasmmet TūKStančiAi abituriturientų SIEKIA AUKTOJO MOKSLO DIPLOMO, YRA Pajėgi UgdyRITi ATEVATITUOTO?
Geriaisi atradėjai yra vaikai, tačiais ilgainiui Daugelis jų šiuos įgūdžius Pamiršta – šios mintys skambėjo Paskutinį vasaros Savaitvalį Vykusiame diskusijų festivalyje «Bū atent!“. „Kauno Technologios Universiteto“ (KTU) OrganizuoJamoje diskusijoJe „AR Universitetas būtinas inovacijų Sėkmės FormulėJe“ (Moderatorius Ktu Ekspertas Dr. MindAugas Bulota) AukšOJO MOKSLO IR VERLOLOTOVAI amžiuje, siekiant Ugdyti inovatorių kartą, formalusis ŠVIEMAS – TIEK MOKYKLOJE, TIEK Universitete – Neturi UŽgožti įgimto ŽMOGUUS SMALSUMO.
” tėviai, būddami žienkliai protingesni, Juos drausmina, neleidžia taipp elgtis. Smalsumo mamos Reikia, Jeigu norrime Auginta Tyrėjų Kartą “, – Teigia Mokslo ir inovacijų Populiarinimo centro„ Mokslo Sala “Vadovė Aistė LukaševičiUtė.
Klysti Metas Universitete
Pasak KTU MOKSLININKO IR DėSYTOJO DR. Beno Gabrielio urbonavičiaus, studentai, Jau ateidami į Universitetą, Nereta Su savimi atsineša Tam TiksKURUS įSitikinimus – Kas Veikia IR Galima, O Kas Ne -, įSPRAJIANCUS Juos į Nerašytus rėMus ir BIPOJANIHIUS Jų KIBIRYRYBAI
” Savimi kažką Daryti “, – diskusijos metru aiškina dr. Bg urbonavičius.
Universitetui, Pasak Jo, Šiandien Tenka Svarbi užiduotis Tapti Vieta, Kurrioje Nebijant Klaidų leidžiama realizeuoti savo idėjas ir taipp Kurti naudą Visuomenei. „Realūs KūRybiniai Projektai Yra Neatsiejama Šiandienos Universiteto Dalis IR Man Labai Smagu stebėti, Jog Mestse Vietą, Kurrioje Saugu Bandyti, Klysti IR Rasti Būną, KAIP GeriaiAIA. Esmės, Universitetas Tam ir Yra, Jog čia studentas Galėtų Atrasti Save.
Anot įmonės „ameralabs“ BendraįkūrJjo ir Ktu alumno Andrieaus DaULIO, BUTENT Universiteto Ekosistema IR Intelektinis Kapitalas Padėjo Žengti Pirmoosius Žingssnijo Nuosavo Verslo Link. Devynerius Metus Gyvuojančiiai įmonei, Pasak Jos įKūrėjo, Pradžią Davė Ne Kas Kita KaiP Universitete VeikiSINIS STARTUOLIų INKUBATORIUS.
„KTU Startup Space MUMS Padėjo Suformuluoti Verslo Idėją, Patarė, KAIP Ją PRISTYTI TVENTUOTOJAMS, SupažINDINO SU Universiteto Mokslininkais ir UŽDAVė Messame Išaugę Universitetą, Tačinau Savu Laiku Tai Buvo Tas Pakilimo Takas, Kuris SUTEIKė IR InfrastRUKTūrą, IR RYSHIų, IR ŽINIų “.
Dešimtunai – ar Jų ir Tereikia?
Inovacijas diktuoja rinkos poreikiai, o jų įgevendinimas neretai reiki „Nors Jau Ne Vienerius Metus ŠVIEMO SISTEMOSE įGYVENDINAMA STEAM“ (Angl. Mokslas (Gamtos Mokslai), Technologija (Technologios), Engineering (Inžinerija), Arts (Menai), Matematika (Matematika), Koncepcija, Pasak Aistės LukaVius (Matematika), Koncepcija, Pasak Aistės Lukauvi. Formaliame, TIEK NEFROFALIAME UGDYME Vis dar TRUKSTA Integralaus PožiUrio į Mokslą.
„Net Kalbant Apie Neformalųjį Ugdymą, Iš Visų LietuviroJe SiūLomų BūRelių, Tik 4–7 Proc. Jų Yra Susiję Su garas. Nors šis Skaičius palypsniui Auga, stebint Tokią Sparčią Technologinę Pajangą IR ŽINANT MUSų prioritetus, šis Procentas Yra Itin Mažas “, – Pabrėžia Ji.
MUSų ŠVIEMO SISTema, Tikina Ekspertai, vis itin oriencialotą į ŽOJimą ir šių Žinių Egzaminavimą, o Klaidos dažnai Vertinamos neigaimai, nors būtent Jos yra neatsiejama inovacijų dalis. Tad neretai, diskusijos metebi bg urbonavičius, net ir pat pattai akademikai pažangaiusi studentai, vėlesniuose kursuose galigi atsiskleisti Kaip puikūs inovatori.
„Tuomet, Kai Tampa svarbus Žinių integravims, Buritent Tokie Žmonės IR AtSiskleidžia, NES Jie Sugeba Pamatiti Tam TikiSPRENSUSUS, KIRIų KITI NEpastebi. PavyzdžiUI, PUIKIAI PROKTUJANTYS ELEKTRONIS SCHEMA, SUSIDURIA SUŠKUKUKAIAI, KUOMET Jų PAPRAIGOMA ŠEK TIEK TIEK „pasVajoti“. Tačiiau šių Dviejų Žmonių Komanda dažniaiai atneša PUIKIų Rezultatų “, – aiškina bg urbonavičius.
Ne Kiekvienas Gimsta būti inovatorio, Antrina Andrius Darulis, Tad ne Kiekvienas Turi JUO TAPTI. Būk į, Pabrėžia ekspertas, inovacijos dažniaiai Prasideda ne nuo žiiJimo, Ką Tikliai Reikėtų Daryti, O nuo noro Sukurti Kažką Naudingo. Neretai Procesas Pasirodo Sudėtingesnis Nei Iš Pradžių Tikimas, Tad A. DaLURIS TEIGIA – paradoksalu, latin notint Sukurti inovaciją ir neprarasti Drąsos, vis dėlto reikia daus daus kožinoti.
Ž
Pasaulis, Kuriame formalių Žinių ReikšMė Majėja, O Atsakymus galii PasuflerUoti Dirbtinis intelektas, Universitetams, priPažįsta bg urbonavičus, tampa vis sKAKITi iSmokyti nekinTancių Tiesų. Tačinau žiaibiškų Technologinių Pokyčių Kontekste KAIP NIEKAD Čia, diskusijos Dalyvai Pabrėžia, Universitetas, KAIP INOVACIJų EKOSISTEMOS DALIS, Atlieka ITIN SVARBų Vaidmenį.
„Mokykla ar Kolegija galii išmokiti kažkokio amato, Tačiiau universitetas Pabrėžia A. Lukoševičiėj.
Tačinau ar Vieno Ekspertai Pabrėžia – būk fundamentalių Žinių, Kuria suteikia Tiek Mokykla, Tieek Universitetas, Neįmanomas Nei Kritinis MąStymas, Nei Inovacijos.
Jau Dabar Dr. Bg urbonavičius pastebi Suklusti Verčiancią tendenciją – Jaunoji MokslivIų karta per daug pasitiki dirBtiniu intelektu ir pasiduooda pagundai ne Savarankiekkai ieSiSkoti atsakymų, o leisti juos Surasti congppt.
„Teko DalyVAUTI SU MOKSLEIVAIS Projekte, Kuriame Jie Turėjo ProgramUoti. Tačiiau UŽKLausą IR Taip. įALVALGOMIS DALIJASI KTU SCENCENTOS.
Jis Pabrėžia, Jog Nerimą Kelią Ne Tai, Jog Naudojamės di, Tačiiau Tai, Jog Imame Juo Aklai Pasitikėti. Būk į, Technologijoms vis labiau Skverbialistis į Mūsų Genenimus, Pasebi „Mokslo Salo“. KAIP UŽTIKRINTI, JOG TIEK MES PATYS, TIEK IR ATEITIES TECHNOLOGIJOS Jų Paisytų?
„Čia, iš Moralės Normų Paisymą.
„Bns Spaudos centras“ Skelbiami įvairių Organizacijų Pranešimai Žiniasklaidai. Už pranešimų Turinį Atsako Juos Paskelbę Asmenys Bei Jų Atstovaujamos Organizacijos.