Bankai 2025 m. antrąjį ketvirtį fiksavo toliau sparčiai didėjančią būsto paskolų paklausą, nuosakiau augo ir paskolų įmonėms paklausa. Pastarųjų paskolų standartai sušvelnėjo pirmą kartą per trejus su puse metų, šiek tiek laisvėjo ir paskolų namų ūkiams standartai. Per pusmetį pagerėjo visų sektorių įmonių ir namų ūkių finansinės būklės vertinimas, rodo Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa.
Bankų lūkesčiai dėl gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) kainų reikšmingai pagerėjo. Beveik visi bankai mano, kad būsto kainos kils, nedidelio kainų didėjimo tikimasi ir komercinio NT segmente. Didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai, bankų vertinimu, kelia kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir įvardyta nauja prekybos įtampa.
„Apklausos rezultatai rodo, kad bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, optimistiškai nuteikia ir švelnėjantys paskolų įmonėms ir gyventojams standartai. Bankų lūkesčiai dėl NT rinkos raidos taip pat pagerėjo. Kalbant apie rizikas, pabrėžtina, kad atsirado nauja prekybos įtampos rizika, kurios svarba išaugo šių metų pirmąjį ketvirtį“, – sako Jurgita Būdvytienė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Bankų skolinimo įmonėms standartai 2025 m. antrąjį ketvirtį, pirmą kartą per trejus su puse metų, šiek tiek sušvelnėjo, tačiau trečiąjį ketvirtį švelninti standartų nenumato nė vienas bankas. Skolinimo įmonėms sąlygos antrąjį ketvirtį nekito, o atmestų įmonių paskolų paraiškų dalis antrą ketvirtį iš eilės šiek tiek didėjo.
Įmonių paklausa paskoloms antrąjį ketvirtį augo nuosaikiai, o augimas labiau sietinas su didesne paskolų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms paklausa. Paskolų paklausą teigiamai veikė toliau mažėjančios palūkanų normos. Dauguma bankų mano, kad trečiąjį ketvirtį naujų paskolų įmonėms paklausa bus stabili, penktadalis jų nurodo, kad ji ir toliau didės smulkiojo ir vidutinio verslo segmente.
Bankai, kaip ir prieš pusmetį, prasčiausiai vertina viešbučių ir restoranų sektoriaus įmonių finansinę būklę, o palankiausiai – prekybos įmonių. Pagerėjo transporto sektoriaus ir statybos įmonių finansinės būklės vertinimas – nė vienas bankas nebemano, kad šių sektorių finansinė būklė yra bloga.
Skolinimąsi bankai labiausiai ribojo NT įmonėms – skolinimo ribojimas šiam sektoriui buvo didžiausias per trejus metus. Skolinimas ir toliau buvo ribojamas viešbučių ir restoranų sektoriaus bei transporto ir statybos sektorių įmonėms.
Vertindami ateities perspektyvas, bankai ir toliau yra gana optimistiški: visų įmonių finansinės būklės raidą vertina kaip stabilią arba gerėjančią, tik vienas bankas įžvelgia vis dar blogėjančią viešbučių ir restoranų sektoriaus ateities perspektyvą.
Būsto paskolų standartai ir sąlygos 2025 m. antrąjį ketvirtį šiek tiek švelnėjo, tačiau nė vienas bankas nemano, kad trečiąjį ketvirtį jie dar švelnės, be to, pirmą kartą nuo 2023 m. pradžios du bankai nurodė, kad vidutinės rizikos paskolų maržos šiek tiek padidėjo.
Vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams skolinimo standartai taip pat nedaug švelnėjo, trečiąjį ketvirtį taip pat tikimasi nedidelio tokių paskolų standartų švelnėjimo. Vartojimo ir kitų paskolų sąlygos ir toliau nekinta.
Bankų vertinimu, toliau sparčiai didėja būsto paskolų paklausa, o vartojimo ir kitų namų ūkių paskolų paklausa jau daugiau nei dvejus metus išlaiko nuosaikaus augimo tendenciją. Būsto paskolų paklausos didėjimui per pusmetį didžiausią teigiamą poveikį darė reikšmingai išaugęs vartotojų pasitikėjimas. Kiti prisidėję veiksniai – skolos refinansavimas ir toliau mažėjantis bendras palūkanų normų lygis. Dauguma bankų mano, kad 2025 m. trečiąjį ketvirtį būsto paskolų paklausa tebebus panaši, tik keli bankai tikisi, kad ji augs. Trečdalis bankų prognozuoja, kad vartojimo ir kitų paskolų paklausa didės.
Dauguma bankų pažymi, kad namų ūkių finansinė būklė yra gera, o vienas bankas nurodo, kad ji labai gera, o konkurencija dėl skolinimo namų ūkiams antrąjį ketvirtį buvo stabili. Dauguma bankų mano, kad trečiąjį ketvirtį konkurencija skolinant nesikeis, trečdalis bankų tikisi, kad ji didės.
Reikšmingai pagerėjo bankų lūkesčiai dėl NT kainų – beveik visi bankai nurodo, kad būsto kainos didės, stabilizavosi bankų lūkesčiai ir dėl komercinio NT kainų.
Vertindami gyvenamojo NT rinką, visi bankai mano, kad naujos statybos būstų kainos kils, o net 60 proc. bankų tikisi reikšmingesnio, sieksiančio 5–10 proc. metinio kainų augimo. Be to, 90 proc. bankų mano, kad senos statybos būstų kainos kils, o 40 proc. bankų tikisi reikšmingesnio, sieksiančio 5–10 proc. kainų kilimo. Kiti bankai nurodo, kad augimas bus nedidelis ir sudarys iki 5 proc.
Per pusmetį toliau mažėjo bankų (nuo 67 iki 40 %), įžvelgiančių disbalansų gyvenamojo NT rinkoje. Bankai vis dar pastebi būsto kainų disbalansų daugiausia dėl per didelių kainų, taip pat įžvelgia paklausos ir pasiūlos disbalansų.
Lūkesčiai dėl komercinio NT kainų taip pat pagerėjo. Šiame sektoriuje bankų lūkesčiai pasiskirstę maždaug per pusę: 40 proc. bankų nesitiki kainų pokyčio, o pusė jų tikisi nedidelio augimo (prieš pusmetį augimo tikėjosi tik du bankai). Trečdalis bankų įžvelgia disbalansų (daugiausia – paklausos) komercinio NT rinkoje, ši dalis per pusmetį šiek tiek padidėjo (2024 m. pabaigoje disbalansų įžvelgė ketvirtadalis bankų).
2025 m. antrąjį ketvirtį, kaip ir prieš pusmetį, bankų įvardytos svarbiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo kibernetinių atakų, geopolitinė ir prekybos įtampos rizika, tapusi reikšminga nuo 2025 m. pirmojo ketvirčio. Pirmų dviejų rizikų svarba vertinama kaip didesnė nei vidutinė jau nuo 2022 m. pirmojo pusmečio – nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Toliau daugėja bankų, nurodančių, kad susidūrė su kibernetinėmis atakomis – 2025 m. antrąjį ketvirtį tokių bankų jau buvo 80 proc. Bankų vertinimu, per pusmetį padidėjo namų ūkių finansinės būklės pablogėjimo rizika ir netvarios kredito raidos bei disbalansų rizika, o daugiausia sumažėjo Lietuvos finansų įstaigų pelningumo susitraukimo rizikos svarba.
Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2025 m. birželio mėn.
Naujausia Bankų apklausos apžvalga skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.