Daugiabučių renovacija – tai ne tik būdas sumažinti energijos sąnaudas, bet ir galimybė pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau, anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Mokslo prodekano dr. Tado Prasausko, renovacijos poveikis mikroklimatui yra sudėtingas ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės.
KTU pranešime teigiama, kad po renovacijos mikroklimato rodikliai, tokie kaip oro kokybė, drėgmė, temperatūra ir gyventojų pasitenkinimas, gali tiek pagerėti, tiek pablogėti.
Patalpų oro kokybė po renovacijos dažniausiai pagerėja, bet būtina tinkamai įrengta ir efektyviai veikianti vėdinimo sistema. Mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija užtikrina geresnį oro mainų intensyvumą ir sumažina teršalų koncentraciją patalpų ore.
Jei vėdinimas sureguliuotas netinkamai, natūralios vėdinimo sistemos pastatuose po renovacijos gali sumažinti oro apykaitą ir padidinti CO₂ koncentraciją. Be to, naujos statybinės medžiagos gali išskirti didesnes lakiųjų organinių junginių (LOJ) koncentracijas, kurios trumpuoju laikotarpiu pablogina oro kokybę.
Drėgmės lygis po renovacijos priklauso nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Mechaninės vėdinimo sistemos dažnai sumažina drėgmės perteklių ir sumažina pelėsio atsiradimo riziką. Tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas, santykinės oro drėgmės lygis gali sumažėti 5–10 proc., o tai reikšmingai sumažina pelėsio susidarymo riziką.
Tačiau natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose pastatuose išlieka perteklinės drėgmės rizika, o tai gali skatinti pelėsio bei drėgmės sukeltus pažeidimus. Aukšta santykinė drėgmė taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės valdymą, ypač pereinamuoju metų laikotarpiu.
Po renovacijos patalpų temperatūra dažnai tampa stabilesnė dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės. Žiemą renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą sumažėja perkaitimo rizika, taip sumažinant diskomfortą visus metus. Tačiau šiluminis komfortas priklauso ir nuo šildymo sistemų reguliavimo. Kai kuriuose renovuotuose pastatuose palaikoma per didelė oro temperatūra dėl nepakankamai tiksliai sureguliuotų šildymo sistemų, kas ne tik mažina komfortą, bet ir didina energijos sąnaudas.
Taip pat atsiranda rizika orui išsausėti, kai santykinė oro drėgmė krenta žemiau 30 proc., todėl gyventojai gali susidurti su sveikatos problemomis.
Tyrimai rodo, kad gyventojų pasitenkinimas po renovacijos dažniausiai didėja. Renovacija pagerina gyvenamąsias sąlygas ir sumažina triukšmo lygį dėl geresnių langų ir pastato izoliacijos savybių. Sveikatos rodikliai taip pat rodo teigiamus pokyčius: sumažėjęs kvėpavimo takų ligų dažnis ir geresnė bendra savijauta siejami su geresniu mikroklimatu. Tačiau kai kuriems gyventojams gali kilti problemų dėl nepakankamos vėdinimo sistemos veikimo ar padidėjusio, kitais atvejais sumažėjusio, santykinės oro drėgmės lygio.
Apibendrinant, renovuojant daugiabučius pastatus svarbu integruoti kompleksinius sprendimus: derinti šiluminę izoliaciją su efektyviai veikiančiomis vėdinimo sistemomis, nuolat stebėti pagrindinius mikroklimato parametrus, tokius kaip CO2, santykinė drėgmė ir kitų teršalų lygius. Tik tokiu būdu renovacija gali užtikrinti ne tik energijos taupymą, bet ir sveiką bei komfortišką gyvenamąją aplinką. Gyventojų suvokiama mikroklimato kokybė gali skirtis nuo pamatuotų verčių. Gyventojų komforto ir saugumo suvokimas yra svarbus, kadangi gyventojai savo veiksmais gali daryti įtaką ne tik vidaus aplinkos kokybei, tačiau ir energijos suvartojimui.
Siūloma, jog patalpų oro kokybės vertinimas taptų standartine pastatų energinio naudingumo vertinimo procedūra. Vertinimą reiktų panaudoti kaip naudingą informaciją ir pagalbą priimant sprendimus bei planuojant pastatų modernizavimo darbus, o taip pat sudarant išsamesnį pastato būklės ir eksploatacinių savybių vaizdą, papildant energijos auditus ir sertifikatus.
