Kaune, Raudondvario plente, buvusios audinių fabriko patalpos transformuotos į daugiabutį, kuriame jau pardavinėjami butai. Tačiau paaiškėjo, kad projektinė dokumentacija nėra parengta, objektas nepriduotas, o žemės sklypo paskirtis neatitinka gyvenamosios, todėl įsigiję tokius butus pirkėjai gali susidurti su didesniais mokesčiais ir kitomis problemomis.
Į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas, kuris susidomėjo šiais butais dėl patrauklios kainos. Tačiau nuvykęs į vietą jis išsiaiškino, kad statybos dar nebaigtos ir trūksta reikalingų dokumentų.
„Ten nėra pabaigtas pastatas, greičiausiai tai savavališka statyba. Kai paklausiau apie statybos leidimą, man atsakė, kad informacija yra „Infostatyba“ puslapyje. Tai reiškia, kad jie neturi jokių patvirtinimų“, – teigė skaitytojas.
Daugiabutis yra įsikūręs Raudondvario pl. 76. Pirmame aukšte veikia parduotuvės, o nuo antro aukšto įrengiami butai.
„Įėjus į vidų, pamačiau tris darbininkus, tampančius kibirus. Manau, kad tai irgi spektaklio dalis“, – pridūrė skaitytojas.
Skaitytojas taip pat teigė, kad brokeris jį vedžiojo po statybvietę, o vėliau ėmė siūlyti įtartinus pasiūlymus. Brokeris siūlė mažesnę kainą už kvadratinį metrą apatiniuose aukštuose ir primygtinai siūlė rinktis būtent šį butą, teigdamas, kad jau yra daug potencialių pirkėjų. Iš naujakurių reikalaujama 10 tūkst. eurų užstato.
Skaitytoją labiausiai nustebino tai, kad nors pardavinėjami butai, sklype nėra numatytos gyvenamosios paskirties patalpos.
„Kiek supratau, ten vienur viešbučio paskirtis, kitur – administracinės patalpos. Žmogus, nusipirkęs administracines patalpas, turės mokėti didelius mokesčius valstybei kas mėnesį“, – perspėjo kaunietis.
Skaitytojas rado skelbimą apie parduodamą butą portale aruodas.lt. 49 kv. m. dviejų kambarių butas siūlomas už 73,5 tūkst. eurų. Skelbime teigiama, kad butas yra antrame aukšte, 2024 m. statybos daugiabutyje. Kvadratinio metro kaina siekia 1,5 tūkst. eurų, o tai yra nedaug, atsižvelgiant į statybos metus.
Šis skelbimas jau pašalintas, tačiau galima rasti kitų parduodamų butų šiame pastate. Pavyzdžiui, antrame aukšte parduodamas butas už 88 tūkst. eurų.
„Registrų centro“ duomenimis, jau yra sudaryta viena preliminarioji sutartis su fiziniu asmeniu.
Anksčiau čia buvo audinių cechas
„Registrų centro“ duomenimis, Raudondvario pl. 76 adresu yra ne vienas pastatas. Vienas iš jų – 1930 m. statytas keturaukštis, kuriame anksčiau veikė audimo cechas. Taip pat teritorijoje yra tekstilės gamybos cechas, administracinis pastatas, sandėliai, transformatorinė ir kiemo statiniai.
Audimo cechą, transformatorinę ir kiemo statinius UAB „Emlita“ valdo nuo 2000 m. kovo mėn. Sandėlius bendrovė įsigijo 1997 m. rugpjūtį. Nuo 2021 m. balandžio 16 d. bendrovei priklauso ir žemės sklypas, ant kurio pastatyti minėti statiniai.
„Registrų centro“ išraše nurodoma, kad žemės sklypas skirtas pramonės ir sandėliavimo objektams. Aplink šį objektą nėra kitų daugiabučių gyvenamųjų namų.
Savivaldybė išdavė leidimą rekonstrukcijai
Kauno savivaldybė patvirtino, kad išdavė leidimą pastato rekonstrukcijai, kuria numatoma keisti fasado išvaizdą ir išplanavimą. Tačiau savivaldybė teigia neturinti duomenų apie planuojamus butus ar pastato paskirties keitimą.
„Gavus naujos informacijos, informuosime“, – teigiama savivaldybės komentare.
„Registrų centro“ išraše nurodoma, kad leidimas pastato rekonstrukcijai buvo išduotas 2020 m. spalio 19 d. „Infostatyba“ sistemos duomenys rodo, kad adresu Raudondvario pl. 76 buvo išduoti trys statybos leidimai rekonstruojant statinį: 2020 m., 2024 m. liepos 2 d. ir 2025 m. kovo 27 d.
Projektinių pasiūlymų kol kas nėra
Pagal Lietuvos įstatymus, visuomenei svarbiems statiniams turi būti rengiami projektiniai pasiūlymai ir vykdomas projekto viešinimas. Daugiabučiai gyvenamieji pastatai priskiriami prie visuomenei svarbių statinių kategorijos.
Tačiau šiuo atveju nepavyko rasti jokių projektinių pasiūlymų, nors statybos jau beveik baigtos. Kauno savivaldybės puslapyje randami tik projektiniai pasiūlymai, kuriuose rekonstruojamas šalia esantis administracinis pastatas.
Pagal projektinius pasiūlymus, šis pastatas rekonstruojamas iš dviaukščio į triaukštį ir bus naudojamas ūkinei veiklai. Šio pastato statytojas – UAB „Emlita“, kuriai priklauso ir minėtas daugiabutis.
Sieks keisti detalųjį planą
Žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, todėl pastatyti daugiabučio dabartinėmis sąlygomis neįmanoma. Reikia pakeisti sklypo naudojimo paskirtį arba statyti gyvenamąsias patalpas nepakeitus paskirties, tačiau tuomet pastato negalima vadinti daugiabučiu.
Įsigiję tokį „butą“ klientai susidurtų su didesniais mokesčiais ir kitais nepatogumais.
Sklypo paskirtį paprasčiau pakeisti tada, kai sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje ir tą padaryti leidžia detalusis planas. Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, kad prašymo išnagrinėjimo trukmė yra 20 darbo dienų. Su paviešintu prašymu dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo visuomenė gali susipažinti per 10 darbo dienų laikotarpį.
Daug sudėtingesnis procesas laukia tų sklypų savininkų, kurių sklypai yra suformuoti detaliuoju planu. Tuomet norint pakeisti sklypo paskirtį, reikia inicijuoti detaliojo plano korekcijas, o šis procesas gali trukti metus laiko ir ilgiau.
Šiuo atveju UAB „Emlita“ inicijavo detaliojo plano korekcijas dar 2023 m. spalio mėnesį. Savivaldybės puslapyje matyti, kad šis procesas užsitęsė. Detaliojo plano keitimo programa buvo pakeista kelis kartus.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis 2023 m. lapkričio 6 d. pasirašytu potvarkiu nustatė kelis detaliojo plano korekcijos tikslus, tarp jų – žemės sklypo padalijimas į du sklypus. Iš pradžių šiuos sklypus buvo nustatyta pakeisti į komercinės paskirties objektų teritorijas, tačiau vėliau meras pakeitė sklypų naudojimo būdą – vieno sklypo panaudojimo būdas būtų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų, kitas – komercinės paskirties objektų teritorijos.
Taip pat potvarkiu nurodoma pakeisti nustatytus ir nustatyti papildomus detaliojo plano sprendinius, taip pat „sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, skatinančioms alternatyvių energijos šaltinių ir technologijų plėtrą, didinančioms energijos vartojimo efektyvumą“.
Pastato savininkai bendrauti nepanoro
Buvęs audinių cecho pastatas priklauso bendrovei UAB „Emlita“. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas pabandė susisiekti su įmonės direktoriumi Rimantu Šermoku. Tačiau telefonu atsiliepė vyras, prisistatęs Žygimantu, kuris atsisakė kalbėti su žurnalistu.
Brokerė aiškina, jog bus gyvenamosios patalpos
Kadangi pastato savininkai nepanoro pasidalinti savo įžvalgomis, portalas „Kas vyksta Kaune“ atliko eksperimentą. Apsimesdamas pirkėju, žurnalistas paskambino NT brokerei Eglei Miliukaitei, kuri padeda parduoti dviejų kambarių butą šiame daugiabutyje.
Butas yra 47,64 kv. m. dydžio, antrame aukšte, reklamuojama, jog butas pastatytas 2024 m. Buto kaina – 88 tūkst. eurų, vieno kvadratinio metro kaina – 1847 eurai.
Susisiekus su NT brokere, ši tikino, jog parduodamas loftas tikrai bus įformintas kaip gyvenamosios patalpos, nors pripažino, jog šiuo metu objektas nėra priduotas.
Pateikiame pokalbio su NT brokere išklotinę:
Sveiki, čia skambinu dėl butų Vilijampolėje, Raudondvario plente, skelbimą pamačiau.
Taip, ten vienas yra (juokiasi).
Jo, dviejų kambarių, ane?
Yra apačioje erdvė ir yra viršuje, 14 kv. m. erdvė.
Bet gyvenimui tinka, iš esmės?
Taip, tai bus įforminta kaip gyvenamosios patalpos. Jeigu domina aukštis, viršuje aukštis yra mažiausiai metras septyniasdešimt.
Aš Kaune jau kurį laiką gyvenu. Norėjau paklausti – daugiabučio vietoje anksčiau nebuvo kažkokio audinių cecho?
Čia administracinės patalpos žinokit buvo. Jo. Nežinau, ar audinių kažkas.(…)
Tikrai čia buvo administracinės patalpos, nusipirko vystytojas, viską perdarė naujai, sutvarkė naujai. Iki birželio mėnesio kažkelintos dienos planuoja viską tikrai pabaigti.
O aš pardavinėju savo kliento, su kuriuo bendrauju gana ilgą laiką, butą. Jis nusipirko, norėjo įrengti nuomai, investicijai, bet susiklostė gyvenimas ir dabar tiesiog parduoda.
O dokumentacija visa čia sutvarkyta, žinote, ten kaip su rekonstrukcijomis būna.
Jis dar nėra priduotas. Sakau, jis birželio mėnesį bus priduotas.
O yra koks nors išplanavimas, kurį galėčiau pamatyti, na pavyzdžiui to buto?
Jis yra įkeltas aruode. (…) Aš esu įkėlusi žinokite.
Ne pirmas toks atvejis
Tokie atvejai, kai parduodami butai, o sklypo paskirtis visai ne gyvenamoji, nėra nauji. Vilniuje gyvenantis architektas Gintautas Tiškus teigė, jog ir sostinėje būta panašių atvejų – komercinės paskirties patalpos buvo pardavinėjamos kaip butai, nors pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, komercinė paskirtis neapima gyvenamųjų namų.
„Vilniuje galbūt buvo truputį kitaip, nebūtinai su loftais. Buvo komercinės paskirties patalpos pardavinėjamos kaip butai. Komercinė paskirtis, pagal mūsų normatyvus, nėra gyvenamoji – tai viešbučiai, įvairūs poilsio namai ir t.t. Kai kada sunku atskirti – lygtais pagal išplanavimą butas, o iš tikrųjų, jis negali būti registruotas kaip gyvenamosios paskirties. Jis gali būti registruojamas tik kaip komercinės paskirties pastatas. Tokiu atveju pastatui taikomi didesni mokesčiai“, – pasakojo architektas.
Pasak G. Tiškaus, Vilniuje pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai taip pastatyti daugiabučiai vėliau buvo įteisinami po fakto.
„Vilniuje trumpu metu buvo taip leidžiama, kad jeigu planuoji komercinės paskirties objektą, turi įvykdyti reglamentą, kuris reglamentuoja gyvenamųjų butų statybą, reikalavimus. Tai čia iš viso iš absurdas – gaunasi toks kaip ir atvirkštinis įteisinimas, to ką darai. Buvo ir tam tikros nuolaidos dėl tų mokesčių, kas taip pasistatė ir nusipirko“, – prisimena architektas.
„Mano galva tai prieštaravo teisės aktams“, – pridūrė G. Tiškus.
G. Tiškus pabrėžia, jog jei statybų metu padaromi procedūriniai pažeidimai, kartais tai gali būti sužinoma tik po metų ar dviejų, tad visuomet yra rizikų.
Architekto vertinimu, itin keista, jog šiuo atveju pastatas jau yra, o detalusis planas dar nebuvo pakoreguotas, neparengti projektiniai pasiūlymai.
„Jeigu tai pramoninės paskirties zona, bet kokiu atveju, pagal bendrąjį planą, dabar jau leidžiama rengti projektinius pasiūlymus, neparengus detaliųjų planų. Bet projektiniai pasiūlymai vis tiek turėjo būti parengti. Bet kokį pramoninį pastatą rekonstruojant, nėra galimybės jo rekonstruoti taip, kad nekeistum vidaus išplanavimo. Netgi jeigu jūs keičiate paskirtį ir iš negyvenamos palėpės įrenginėjate butą, yra viešinimas ir yra svarstomi projektiniai pasiūlymai su visuomene. Šiuo atveju negalėjo būti taip, kad nėra absoliučiai nieko“, – pastebi G. Tiškus.
Visgi tokius skelbimus, kuomet komercinės ar kitokios negyvenamosios paskirties patalpos parduodamos kaip butai, architektas vadina savotiška apgaule.
„Mano galva yra iš principo nesąžininga dėti skelbimus, kad pardavinėji butą, kai jis iš tiesų nėra butas. Tai vienas aspektas. Gali pardavinėti tai, kas ten iš tiesų yra. (…) Gal iš pažiūros tai ir panašu į butą, bet jei tai negali būti vadinama butu pagal teisės aktus, tai negalima taip pardavinėti“, – teigė pašnekovas.
Anot G. Tiškaus, tokias patalpas įsigiję klientai susidurs ne tik su didesniais mokesčiais, bet ir prastesne gyvenimo kokybe.
„Jei statomas gyvenamasis namas, reikalinga infrastruktūra. Vaikų žaidimų aikštelės, atitinkamas automobilio stovėjimo vietų skaičius, nešneku apie vidaus patalpų planavimą, reikalavimus plotams, izoliacijai. Žinoma, kad reikalavimai skiriasi“, – paaiškino G. Tiškus.
Vienas Kaune gyvenantis architektas savo įžvalgomis sutiko pasidalinti anonimiškumo sąlygomis. Jis pasakojo, jog panašiose patalpose dažnai įkuriamos vadinamosios „kūrybinės dirbtuvės“, mat jos gali būti įrengiamos gamybos bei sandėliavimo paskirties patalpose. Tokios plėtros pavyzdys galėtų būti ir „Radio city“ projektas loftų projektas Žaliakalnyje.
Anot architekto, šiuo atveju problema galima įvardyti ne tik pačias statybas, bet ir NT brokerius, kurie neretai apgaudinėja klientus.
„Atskira tema galėtų būti NT brokeriai – daugelis nežino ką daro, arba norėdami parduoti patalpas, į neaišku ką įvelka“, – pastebėjo ekspertas.
Visgi architektas pabrėžia, jog tokį „butą“ įsigijusiems gyventojams gali tekti mokėti gerokai didesnius mokesčius.
„Aš atsimenu pirkau valstybinę žemę, tai buvo daugiabučių gyvenamosios paskirties. Aš mokėjau apie 5000 eurų, o kas dvigubai daugiau ploto turėjo, tai jiems skaičiavo 25-28 tūkst. eurų už komercines patalpas. Mokesčiai didesni nei butams, taip“, – pabrėžė pašnekovas.
Statybos gali būti susijusios ir su platesniais procesais
Iš pirmo žvilgsnio, šio daugiabučio rekonstrukcija Vilijampolėje gali būti panaši į eilinį įstatymų apėjimo atvejį. Tačiau portalo „Kas vyksta Kaune“ šaltiniai byloja ir apie kitokį scenarijų.
Portalas pilotas.lt anksčiau pranešė, jog pradėjo byrėti ir savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Savo darbo vietą paliko Architektūros poskyrio vedėja Lolita Rakevičienė, Kauno savivaldybėje pradirbusi 16 metų.
Kovo pradžioje būta ir gandų, jog trauksis ir miesto vyriausias architektas Nerijus Valatkevičius. Tačiau šios informacijos Kauno miesto savivaldybė nei patvirtino, nei paneigė.
„Tokio pobūdžio prašymo į pareigas priimantis asmuo nėra gavęs, todėl apie Nerijaus Valatkevičiaus ketinimus duomenų neturime“, – portalui komentavo Kauno miesto savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Kvedaravičienė.
Portalas teigia, jog savivaldybės nemalonę L. Rakevičienė užsidirbo būtent dėl to, jog nesutiko pasirašyti dėl neįvardyto objekto Raudondvario plente. Ar tai yra šis daugiabutis, portalas „Kas vyksta Kaune“ kol kas negali nei patvirtinti, nei paneigti.
