Didmiesčių būsto rinkos atsigavimas: vasario apžvalga rodo reikšmingą pasiūlos augimą
Nekilnojamojo turto analitikai iš „Citus“ pateikė išankstinius duomenis apie vasario mėnesio būsto rinkos sandorius didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje užfiksuoti 527 sandoriai, Kaune – 119, o Klaipėdoje – 66. Be to, analitikai atkreipia dėmesį į reikšmingą būsto pasiūlos padidėjimą visuose trijuose minėtuose miestuose.
Nors Vilniuje ir Kaune sudarytų sandorių skaičius šiek tiek mažesnis nei sausį (atitinkamai apie 28 proc. ir 11 proc.), jis gerokai viršija praėjusių metų vasario mėnesio rezultatus – Vilniuje 110 proc., o Kaune 72 proc. Klaipėdoje fiksuojamas didžiausias aktyvumas nuo 2021 m. pabaigos, o sandorių skaičius net 94 proc. didesnis nei sausį ir net 5 kartus didesnis nei pernai vasarį.
„Citus“ duomenimis, Vilniaus naujų būstų rinką papildė 666 butai ir kotedžai. Šis pasiūlos augimas yra reikšmingas ir sudaro apie 40 proc. viso praėjusių metų prieaugio. Metinis asortimento augimas siekia 21 proc. Remiantis kovo pradžios duomenimis, Vilniaus pirkėjai gali rinktis iš maždaug 5,8 tūkst. būstų.
Kauno asortimentą papildė 272 nauji butai. Per pirmuosius du mėnesius pirkėjų pasirinkimas sostinėje išaugo 447 būstais, o tai viršija tris ketvirtadalius viso 2024 m. pasiūlyto naujų būstų kiekio. Vasario mėnesį laikinojoje sostinėje pristatyti 2 nauji projektai ir 4 anksčiau pradėtų projektų etapai. Bendra pasiūla nuo metų pradžios išaugo beveik 20 proc. ir pasiekė beveik 1,2 tūkst. vnt.
Klaipėdos pirminės rinkos asortimentas vasarį taip pat pastebimai padidėjo: rinką papildė 150 butų dviejuose projektuose ir viename etape. Vasario pabaigoje uostamiesčio pasiūloje buvo 559 būstai – 14 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 6 proc. daugiau nei prieš metus.
„Stebime visapusišką pirminės rinkos suaktyvėjimą. Džiugina, kad pirmus ženklus pademonstravo ir likusių dviejų didmiesčių rinkos, nes anksčiau galėjome kalbėti tik apie Vilnių. Jei šie ženklai nebus vienkartiniai, stebėsime tikrai aukštą suaktyvėjimą visuose didžiausiuose miestuose, ko nebuvo jau iš tiesų seniai“, – teigia „Citus“ analizės vadovė Eglė Savostė.
Sostinėje vasarį užfiksuota statistinė kainų korekcija: vidutinės pasiūloje esančių butų kainos sumažėjo 0,86 proc., nuo 3 585 iki 3 554 Eur/kv. m. „Citus“ analitikai teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl didelio ekonominės klasės butų skaičiaus naujoje pasiūloje. Tačiau statistika rodo, kad kainos išlieka stabilios – nuo metų pradžios jos padidėjo 2,36 proc., o per 12 mėn. – 4,71 proc.
Kaune vidutinės būsto kainos augo sparčiau: pasibaigusio mėn. pabaigoje jos pasiekė beveik 2,9 tūkst. Eur/kv. m ir buvo 2,82 proc. didesnės nei prieš mėnesį ir 11,02 proc. didesnės nei prieš metus.
„Tuo tarpu Klaipėdoje pamatėme tikrą kainų „sprogimą“. Dėl prestižinės klasės ir labai aukštų kainų naujos pasiūlos, bendras vidutinis kainų lygis šoktelėjo vos ne iki sostinės lygio“, – sako E. Savostė.
Įperkamumą praėjusį ketvirtį stumtelėjo gruodžio atlyginimų šuolis.
„Citus“ analizės skyriaus vadovė pažymi, kad metų pabaigoje, kai daug įmonių moka metines premijas, priedus, kitas priemokas, skiria dividendus, mėnesinis atlyginimas kasmet šauna į viršų. Todėl, statistiškai, viso ketvirčio vidutinių atlyginimų vidurkis taip pat išauga.
„Dar viena gera žinia, kad paskutinio praėjusių metų ketvirčio būsto įperkamumo indeksas CITHAI, skaičiuojamas „Citus“ analitikų, pagerėjo dviženkle reikšme. Prie to prisidėjo ne tik didesni gruodžio atlyginimų skaičiai, tačiau ir mažėjęs Euribor“, – teigia ekspertė.
Negalutiniais duomenimis, šiuo metu vienas žmogus, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį ir su paskola perkantis būstą (CITHAI I), Vilniuje pastaruoju metu gali įpirkti 36,81 kv. m, Kaune – 39,25 kv. m, o Klaipėdoje – 43,69 kv. m. Pora perkanti būstą (CITHAI II) tomis pačiomis aplinkybėmis, Vilniuje įpirktų 69,94 kv. m, Kaune – 74,58 kv. m, o Klaipėdoje – 83,01 kv. m.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, Vilniuje CITHAI paaugo 11,94 proc., o lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – net 22,23 proc. Kaune šie CITHAI indekso pokyčiai sudarė, atitinkamai, 9,77 ir 18,78 proc., Klaipėdoje – 11,32 ir 27,13 proc.
Eglė Savostė prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis, lyginant su gruodžiu, statistiškai mažės, grįš į „normalias“ ribas, nors augimas vis tiek turėtų būti: metų pradžioje vyksta darbo vertinimai ir tariamasi dėl atlyginimo didėjimo. Kovą dar galima tikėtis ir Europos centrinio banko sprendimo toliau eiti bazinių palūkanų mažinimo keliu, kas turėtų toliau mažinti Euribor normą. Tačiau Vilniuje bei Kaune CITHAI indeksas kitą ketvirtį gali šiek tiek sumažėti – 1–3 proc.
Tačiau Klaipėdoje, dėl vasarį ypač smarkiai šokusių kainų lygio, CITHAI, tikėtina, kris iki 20 proc., nors realus pokytis, toli gražu, nebus toks ryškus.
Vilniuje ir Kaune praėjusio ketvirčio augimas subalansuos pirmo 2025 m. ketvirčio indekso sumažėjimą, prognozuoja „Citus“ atstovė, ir šių metų pirmo pusmečio vidutinis įperkamumo lygis turėtų išlikti lengvai teigiamas – per 4 proc., lyginant su ankstesniu laikotarpiu.
