Ar ilgai laukiate, kol iš čiaupo ims bėgti šiltas vanduo? O gal jaučiatės, lyg jūsų namuose nuolat būtų arba per karšta, arba per šalta? Tikėtina, kad jūsų daugiabučiui reikalingas neatidėliotinas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 metų liepos 1 dienos šios sistemos nebus atnaujintos, namui gali būti skirtos baudos. Tad kodėl tokie atnaujinimai yra būtini, ir kaip gyventojai gali spręsti šią situaciją? Į šiuos klausimus atsako įmonės „Civinity“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas.
**Pasenusi sistema – nuostolinga ir pavojinga sveikatai**
Daugybėje senų daugiabučių vis dar funkcionuoja vadinamoji elevatorinė šildymo sistema, kuri šiandien laikoma ne tik neefektyvia, bet ir neatitinkanti šiuolaikinių komforto bei higienos standartų.
Tokiuose namuose šilumos punktai neturi automatizuoto valdymo, todėl negali lanksčiai reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas. Dėl šios priežasties gyventojai priversti prisitaikyti prie ne visada komfortiškos vidaus temperatūros ir mokėti dideles sąskaitas už neefektyviai naudojamą šilumą. Pasenusi sistema lemia netolygų šilumos paskirstymą – vienuose butuose būna tvanku, o kituose – vėsu.
Analogiškos problemos kyla ir dėl pasenusios karšto vandens tiekimo sistemos. Dažname senos statybos name ji vis dar veikia be cirkuliacijos, todėl gyventojams tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradės bėgti karštas vanduo. Kol vanduo atkeliauja iš centrinio šilumos punkto, jis spėja atvėsti vamzdžiuose. Tai ne tik lemia vandens švaistymą, bet ir kelia pavojų sveikatai, nes žemoje temperatūroje sparčiai dauginasi pavojingos bakterijos, pavyzdžiui, legionelės.
**Privalomas atnaujinimas – laiko liko nedaug**
Gyventojai, kurių namai dar nėra renovuoti pagal daugiabučių atnaujinimo programą, turėtų atkreipti dėmesį į svarbų faktą: visuose namuose, kuriuose vis dar veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos privalo būti atnaujintos iki 2026 metų liepos 1 dienos.
„Sprendimą dėl dalyvavimo renovacijos programoje priima patys butų savininkai, tačiau šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas yra privalomas visiems daugiabučiams, nepriklausomai nuo gyventojų pasirinkimo“, – pabrėžia G. Stanišauskas.
Pagrindinis šio reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas, vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus. Šiuo reikalavimu taip pat siekiama padidinti visų daugiabučių energetinį efektyvumą.
**Investicija į komfortą ir mažesnes sąskaitas**
Atnaujinta šildymo sistema automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą, atsižvelgdama į lauko temperatūrą. Kitaip tariant, atšilus orams šildymas sumažinamas, o atvėsus – padidinamas. Be to, atnaujinimo metu atliekamas šildymo sistemos subalansavimas, užtikrinantis tolygų šilumos paskirstymą visame name. Tai reiškia, kad nebelieka diskomforto dėl temperatūrų skirtumų tarp butų.
„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis. Priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų“, – teigia G. Stanišauskas.
Gyventojai taip pat gali pasinaudoti galimybe ne tik pilnai automatizuoti šilumos punktą, bet ir atnaujinti visą šilumos sistemą: pakeisti magistralinius vamzdynus, stovus ir radiatorius. Tokiu atveju butuose galima įrengti individualią šilumos apskaitą, leidžiančią kiekvienam gyventojui individualiai reguliuoti temperatūrą savo bute.
**Mažoji renovacija – šansas gauti valstybės paramą**
Nors šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas yra privalomas, sprendimą dėl konkrečių darbų atlikimo turi priimti patys butų savininkai. G. Stanišausko teigimu, šiuo metu geriausia pasinaudoti Mažosios renovacijos programa.
Ši programa leidžia kompensuoti iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų. O jei buto savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc. išlaidų.
„Atnaujinus sistemas, gyventojams sumažėja šildymo sąskaitos. Mūsų skaičiavimais, toks sutaupymas, kartu su valstybės parama, leidžia pilnai padengti atnaujinimo darbų išlaidas per penkerius metus“, – sako „Civinity“ atstovas.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Pašnekovo teigimu, šiuo metu dar likę apie 7 mln. eurų paramos lėšų.
**Kaip pasinaudoti parama?**
Daugiabučio gyventojai, svarstantys apie dalyvavimą Mažosios renovacijos programoje, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius suorganizuos gyventojų susirinkimą, kuriame pristatys kvietimo esmę ir visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Susirinkimo metu bus inicijuotas balsavimas dėl projekto įgyvendinimo.
Surinkus gyventojų daugumos pritarimą, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą. Nuo paraiškos patvirtinimo dienos rangos darbai turi būti įgyvendinti per 18 mėnesių.
Specialistas rekomenduoja rangos darbus atlikti ne šildymo sezono metu, kad būtų išvengta trikdžių. Todėl visi, svarstantys apie atnaujinimą, turėtų nedelsti ir kreiptis į savo administratorių jau dabar.
**Kas laukia neatnaujinus sistemų?**
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas iki 2026 metų liepos nėra rekomendacija, o įstatymu nustatyta prievolė. Vis dėlto kol kas nėra aišku, kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie šio reikalavimo nepaisys.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus ir, nustatęs pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau kokios dar priemonės bus taikomos, kol kas nėra aišku“, – sako specialistas.
Tuo pačiu G. Stanišauskas pastebi, kad gyventojų, suprantančių reikalavimo svarbą, daugėja.
„Esame įgyvendinę 16 mažosios renovacijos projektų visoje Lietuvoje, o dar 10 šiuo metu vykdomi. Kaune pilna mažoji renovacija suplanuota keliuose Sukilėlių prospekto daugiabučiuose. Juose bus atnaujinta visa šildymo sistema: šilumos punktas, magistraliniai vamzdynai, įrengti balansiniai ventiliai, dvivamzdė šildymo sistema, pakeisti radiatoriai ir sumontuoti termostatiniai reguliatoriai bei daliklių sistema. Tai leis gyventojams reguliuoti šildymo temperatūrą savo butuose.
Šilumos punktų ir magistralinių vamzdynų atnaujinimas su balansiniais ventiliais bus vykdomas ir Ašmenos 2-ojoje gatvėje bei S. Žukausko gatvėje. Visiems šiems daugiabučiams jau gautas APVA finansavimas, o keli namai Kaune laukia patvirtinimo. Raginu klientus nelaukti ir imtis mažosios renovacijos kuo greičiau, kol dar yra likę valstybės paramos lėšų“, – reziumuoja „Civinity“ atstovas.
