Dronai buvo pastebėti netoli karinių įstaigų, įskaitant didžiausią Danijos, po daugybės įvykių, kurie šią savaitę sukėlė oro sutrikimą.
Prietaisai buvo stebimi virš Karupo oro bazės, be kita ko, priversdami jį trumpai uždaryti savo oro erdvę komerciniam eismui. Taip pat buvo pranešta apie galimus pastebėjimus Vokietijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje.
Tai yra naujausias įtartinos dronų veiklos Danijoje eilėje, keliantis susirūpinimą dėl tautos pažeidžiamumo dėl oro atakos ir sukeldami baimę dėl galimo Rusijos įsitraukimo.
Danijos valdžia teigė, kad ketvirtadienio įsibrovimai atrodė kaip „hibridinė ataka“, tačiau įspėjo, kad jie neturėjo įrodymų, kad Maskva už tai buvo už jos.
Penktadienio incidentas įvyko apie 20:15 vietinį laiką (18:15 GMT) ir truko kelias valandas, sakė pareigūnas Simonas Skelsjaeris naujienų agentūrai AFP.
Jis sakė, kad policija negalėjo komentuoti, iš kur atsirado dronai, nes jie jų nenušaudė, ir pridūrė, kad policija tyrinėjo bendradarbiavimą su Danijos kariuomene.
Nors civilinė oro erdvė virš bazės buvo trumpai uždaryta, ji neturėjo jokio poveikio, nes tuo metu rajone nebuvo suplanuoti jokie komerciniai skrydžiai, sakė „Skelsjaer“.
Danijos gynybos ministerija patvirtino, kad dronai per naktį buvo pastebėti šalia kelių karinių įrenginių, tačiau nenurodė, kurie. Jis teigė, kad daugiau nekomentuos.
Kitos karinės instaliacijos nebuvo įvardijamos Danijos valstybinės žiniasklaidos.
Danijos valdžios institucijos nespėjo, kas gali būti už drono veiklos.
Maždaug 3500 žmonių dirba „Karup AirBase“, kurioje gyvena visi Danijos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparniai, oro erdvės stebėjimas ir Danijos gynybos vadovybės dalys.
Įsibrovimai įvyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai dronai virš Danijos oro uostų – kai kurie iš jų taip pat buvo karinės įstaigos – privertė oro uostus uždaryti ir uždaryti oro erdvę.
Danijos „Aalborg“ ir „Bilund“ oro uostai uždaromi dėl dronų virš oro uosto trečiadienio vakarą, o trys mažesni oro uostai pranešė apie dronų aktyvumą, tačiau galėjo tęsti veiklą.
Pirmadienį Kopenhagos oro uostas uždarytas kelias valandas po to, kai buvo pastebėta daugybė dronų, o galimi dronų pastebėjimai taip pat laikinai uždarė Oslo oro uostą Norvegijoje.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad ji tyrinėjo po to, kai keli dronai penktadienį buvo pastebėti per Schleswig-Holstein-regioną, kuris riboja Jutlandą, Danijos dalį žemyninėje Europos dalyje, kurioje gyvena „Karup Airase“ ir oro uostai, kuriuos paveikė trečiadienio įsibrovimai.
Vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas teigė, kad dronų grėsmė buvo didelė ir kad Vokietija kitą mėnesį aptars šį klausimą su Europos partneriais.
Tuo tarpu Norvegijos policija valstybinei žiniasklaidai sakė, kad jie tiria galimus dronų pastebėjimus Orlando oro bazėje, į vakarus iš šalies, kur dislokuojami jos F-35 naikintuvai.
Dronų veikla taip pat atidėjo skrydžius penktadienį Vilnius oro uoste Lietuvoje, kuri, pasak valstybinės žiniasklaidos, dalijasi žemės siena su Rusijos teritorija.
Kyla įtarimų, kad trečiadienio dronų įsibrovimų banga galėjo būti Rusijos netiesioginės agresijos prieš NATO valstybes, palaikančias Ukrainą kare su Rusija, dalis – nors šis ryšys nebuvo įrodytas.
Rusijos ambasada Kopenhagoje paneigė „absurdiškas spėliones“ apie jos įsitraukimą į tai, ką ji apibūdino kaip „etapo provokacijas“.
Danijos gynybos ministras teigė, kad „hibridinis išpuolis“ buvo „profesionalaus aktoriaus“ darbas, tačiau, atrodo, jis buvo pradėtas paleisti vietoje.
Hibridinis išpuolis naudoja karinę ir nekarinę taktiką ir yra skirtas trukdyti tautos infrastruktūrai ar institucijoms.
Anksčiau Rusija buvo kaltinama hibridinių išpuolių atlikimu, o Europa buvo labai budri po to, kai kelios NATO valstybės narės pranešė apie Rusijos įsibrovimus savo oro erdvėse.
Estija ir Lenkija praėjusią savaitę paprašė konsultacijų su kitais NATO nariais, po maždaug 20 Rusijos dronų, perėjusių į Lenkiją, o Rusijos MIG31 reaktyviniai lėktuvai pateko į Estijos oro erdvę atskirais incidentais.
Rumunija, kitas NATO narė, taip pat teigė, kad Rusijos dronas pažeidė savo oro erdvę.
Rusija nekomentavo šio įvykio Rumunijoje, tačiau ji neigė pažeidus Estijos oro erdvę ir teigė, kad Lenkijos įsibrovimas nebuvo apgalvotas.
Po pirmadienio incidento Kopenhagoje Danijos ministras pirmininkas Mette Frederiksenas teigė, kad Rusijos dalyvavimo negalima atmesti.
Kremlino atstovas Dmitrijus Peskovas teiginius pavadino „nepagrįstais“.