Ekonomistų nuomonės dėl galimo cukraus mokesčio Lietuvoje išsiskiria: vieni teigia, kad tai paskatintų žmones rinktis sveikesnius produktus, kiti baiminasi maisto produktų kainų augimo ir galimo gamintojų perėjimo prie dar kenksmingesnių saldiklių.
Po to, kai Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas užsiminė apie galimybę įvesti cukraus mokestį, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, ekonomistai sutaria, kad šio mokesčio įtaka valstybės biudžetui būtų minimali. Tačiau nuomonės dėl tokio mokesčio poveikio visuomenei skiriasi.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus teigia, kad pridėtinio cukraus mokestis paveiks ne tik gaiviųjų gėrimų ir saldumynų, bet ir daugelio kitų maisto produktų kainas, tačiau didelių pajamų į biudžetą nesuneš. Be to, jo nuomone, cukraus apmokestinimas gali paskatinti gamintojus naudoti saldiklius, kurių poveikis sveikatai gali būti dar blogesnis.
Kita vertus, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė mano, kad nors šis mokestis ir nesurinktų daug lėšų į biudžetą, pridėtinio cukraus apmokestinimas galėtų padėti visuomenei.
A. Bartkus abejoja, ar toks mokestis sugeneruotų pakankamai lėšų, kurias būtų galima skirti gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. „Nesu skaičiavęs detaliai, kiek toks mokestis galėtų atnešti į biudžetą, bet tai neatrodo kaip didelės sumos. Todėl nevertinu šio mokesčio teigiamai“, – Eltai sakė A. Bartkus.
Pasak jo, pridėtinio cukraus mokestis padidintų ne tik saldumynų ar saldžiųjų gėrimų, bet ir kepinių bei pieno produktų kainas. „Jei sukursime cukraus mokestį, tai pabrangs ne tik tas cukrus, kurį žmonės perka dėti į kavą ir arbatą, bet tai persiduos daugeliui gaminių, nes cukraus gana daug yra ir tuose pačiuose duonos produktuose, pieno produktuose, padažuose ir pagarduose, net nesaldžiuose duonos gaminiuose, tokiuose kaip juoda duona“, – aiškino VU docentas.
„Pridėtinio cukraus mokestis pabrangins labai daug gaminių netiesiogiai“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas abejoja, ar toks „nuodėmės mokestis“ prisidės prie sveikesnės visuomenės skatinimo. Anot jo, tai tik privers gamintojus, nenorinčius per daug kelti kainų, pakeisti cukrų saldikliais ir konservantais, o tai gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai.
„Kaip elgsis gamintojas tokioje situacijoje? Pakeis cukrų saldikliu. Ir tai bus pigiau nei cukrus, ir nereikės mokesčio mokėti. Ir rezultate gali būti taip, kad cukraus mokesčio kažkiek bus surenkama, bet labai didelis kiekis gamintojų keis receptus. Ir jei mes kalbame apie poveikį sveikatai, tai ar nesigaus, kad tie saldikliai dar blogiau organizmui“, – kalbėjo jis.
„Bus daugiau vartojama konservantų ir saldiklių. O sveikatai tai neišeis į pliusą“, – pridūrė jis.
G. Ilekytė tvirtina, kad nors šis mokestis ir nesugeneruotų daug pajamų biudžetui, pati iniciatyva galėtų prisidėti prie visuomenės sveikatingumo. „Tie vadinamieji „nuodėmių“ mokesčiai, kaip akcizai, taršos mokesčiai, taip pat cukraus mokestis, yra vieni iš tų prioritetų, ko galima imtis. Bet kokiu atveju visuomenė tik laimėtų nuo to“, – kalbėjo ji.
Kita vertus, ekonomistė pripažino, kad vargu ar tokia iniciatyva sulauktų visuomenės pritarimo. „Tokie mokesčiai yra dalyje ES valstybių. Estija taip pat svarstė šiais metais įsivesti, bet šiek tiek atidėjo. Tai nėra tas mokestis, už kurį būtų galima surinkti daug pajamų. Taip pat gali būti sudėtinga visuomenės palaikymą gauti, visgi tai – mokestis“, – Eltai sakė G. Ilekytė.
G. Paluckas anksčiau yra užsiminęs apie „nuodėmių“ mokesčių taikymą, kuriais kartu būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.
Valstybės gynimo taryba (VGT) sausio mėnesį sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
