## LPK Prezidentas Įspėja: Lietuvos Ekonomikos Augimas Slepiasi Už Rizikos Širmos
Nors Lietuvos ekonomika demonstruoja atsigavimo ženklus, o bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. pirmąjį ketvirtį augo 2,9 proc., antrąjį – 1,4 proc., o trečiąjį – 1,2 proc., palyginti su atitinkamais praėjusių metų laikotarpiais, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius perspėja apie paslėptas rizikas, kurios kelia susirūpinimą. Apie tai jis prabilo naujosios Vyriausybės programos pristatymo išvakarėse.
V. Janulevičiaus teigimu, dabartinis augimo laikotarpis gali būti trumpalaikis, nes Lietuva yra glaudžiai integruota į ES pramonės tiekimo grandines. Galimi muitai, kuriuos gali įvesti JAV ar kitos rinkos, verčia Europos įmones kaupti atsargas. Tai laikinai skatina Lietuvos pramonės ir eksporto augimą – didėja gamybos apimtys ir paklausa sandėliavimo bei logistikos paslaugoms. ES verslai, baimindamiesi prekybos apribojimų ir didesnių muitų, stengiasi apsirūpinti prekėmis iš anksto.
„Tačiau šis laikinas suaktyvėjimas ne tik nesuteikia ilgalaikės vilties, bet primena, kad su galbūt atsirasiančiais muitais bei apribojimais susidursime ir mes. Ir kaip gamintojai ir eksportuotojai, bet ir kaip galimas naujas pagrindinis dempinguojamos gamybos iš trečiųjų šalių taikinys (kalbant apie visą Europą)“, – teigia V. Janulevičius.
Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį eksportas į ES padidėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau šis pagerėjimas gali būti labai netvarus. Kai ES įmonės užpildys sandėlius, paklausa gali staiga sumažėti, o tai sukels Lietuvos eksporto apimties kritimą. Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis.
LPK prezidentas pabrėžia, kad Lietuvos eksportuotojams būtina ieškoti naujų rinkų už ES ribų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo vieno regiono. Tai reiškia nuolatinį diversifikacijos galimybių paiešką, inovacijas ir galutinių produktų, o ne žaliavų eksportą. Būtinos investicijos į pridėtinę vertę kuriančias sritis, tokias kaip technologijų ar žaliųjų produktų plėtra.
„Mūsų konkurencingumas, vis labiau brangstant darbuotojams ir vis labiau jų stokojant, pradeda rimtai šlubuoti. Nepadeda ir vis dar nekonkurencingos energijos kainos, darbo našumo sąstingis, ir itin prasta prieiga prie kapitalo.
Nežinau, kiek dar laiko tik kalbėsime apie tai ir visiškai nieko nedarysime. Turime nesvaigti nuo savo augimo, o atsakingai planuoti“, – teigia V. Janulevičius. Jis vadovauja organizacijai, vienijančiai per 4000 įmonių, kurios sukuria daugiau nei pusę šalies BVP ir pagamina per 83 proc. Lietuvos eksporto produkcijos.
V. Janulevičiaus nuomone, dabartiniai Lietuvos BVP ir eksporto rodikliai nėra visiškai „tikri“, nes juos lemia laikinos aplinkybės. Todėl Vyriausybė turėtų apsvarstyti paramos priemones įmonėms, susidūrusioms su staigiu eksporto mažėjimu.
„Tiek Vyriausybei, tiek verslui svarbu ruoštis galimam staigiam kritimui, kad išlaikytume ekonomikos stabilumą, užtikrintume tvarų augimą net ir pasikeitus pasaulinėms prekybos sąlygoms. Dar galiu pasikartoti, kad visais atvejais labai svarbi stabili ir nuspėjama mokestinė aplinka“, – apibendrino V. Janulevičius.