Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime perskaitė septintąjį metinį pranešimą – antrąjį per savo antrąją kadenciją. Informacinio lauko tyrimų bendrovės „Mediaskopas" atlikta kalbos semantinė analizė rodo, kad pagrindine šių metų pranešimo komunikacine ašimi tapo valstybės atsparumas, suprantamas plačiau nei vien karinis pasirengimas.
Kaip per trejus metus keitėsi pranešimų akcentai
„Mediaskopo" analizė lygino šių metų kalbą su 2024 ir 2025 metų pranešimais, vertindama dažniausiai vartojamus žodžius, jų tarpusavio ryšius, temų svorį ir emocinį foną. 2024 metais dominavo socialinės gerovės tema – dažniausi žodžiai buvo susiję su skurdu, nelygybe, gerove, atotrūkiu, švietimu ir pensijomis. 2025 metų pranešimo centre atsidūrė gynyba, NATO ir Ukraina, o dažniausios sąvokos buvo „brigada", „divizija", „atgrasymas" ir „kolektyvinė gynyba".
Šiemet, anot bendrovės, saugumas išlieka svarbus, tačiau suprantamas kaip visuomenės gebėjimas susidoroti su demografiniais iššūkiais, stiprinti švietimą ir pasitikėjimą institucijomis. Pasak „Mediaskopo", pasikeitė ir emocinė temperatūra: jei 2024 metais vyravo socialinis jautrumas, 2025-aisiais – mobilizacija, tai šiemet dominuoja atsakomybės, budrumo ir susitelkimo motyvai.
Saugumas, gynybos biudžetas ir vidaus skandalai
Pranešimą G. Nausėda pradėjo prisimindamas prieš mažiau nei mėnesį Lietuvoje paskelbtą oro pavojų, per kurį, jo teigimu, institucijose buvo praktiškai patikrinti civilinės saugos algoritmai, slėptuvės ir priedangos. Prezidentas taip pat paminėjo gegužės pabaigoje atskleistą Registrų centro duomenų vagystės skandalą, pažymėdamas, jog visuomenė apie jį sužinojo per vėlai, o kenkėjiška veikla nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta.
Šalies vadovas sveikino gynybos biudžetą, pasiekusį 5,38 proc. BVP, ir tikėjosi, kad investicijos į saugumą tęsis ir po 2030 metų; šiemet ginkluotei ir karinei technikai planuojama skirti 1,7 mlrd. eurų. Pasak Nausėdos, Lietuva yra „taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės", o atsparumas – „ne tiek techninė, kiek dvasinė savybė, pilietinės tapatybės dalis, kurios niekas negali iš mūsų atimti".
Kritika politikams ir ekspertų vertinimai
Pranešime netrūko ir poleminių intarpų. Prezidentas sukritikavo buvusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, kuris pripažino kaltę, ir dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl Valstybinės augalų apsaugos tarnybos išprievartavimo verslo interesų naudai. Pasak Nausėdos, ši tarnyba iš esmės buvo pavergta verslo reketo ir veiklos, kurią galima apibūdinti tik kaip organizuotą nusikaltimą – jis tai pavadino gėdinga situacija. Šalies vadovas taip pat teigė, jog socialdemokratams prireikė per daug laiko valdančiosios daugumos pertvarkai, ir ragino siekti „sutarimo politikos".
Vertindama kalbą, ekspertė Neringa Bliūdžiūtė teigė, kad pranešimas kuria stipraus, tačiau užgaulaus prezidento įvaizdį: kalba pasižymėjo aiškiu pasakojimu ir aktualizavo saugumo situaciją, tačiau jai trūko konkretumo ir asmeninės atsakomybės. Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili pasigedo ryškesnio, tiesioginio prezidento atsiprašymo dėl kultūros srities situacijos, kai per valdančiosios daugumos pertvarką kultūra kuriam laikui atiteko „Nemuno aušrai". Opozicija savo ruožtu kritikavo Nausėdą teigdama, jog jis palankesnis socialdemokratų vyriausybėms ir pateikia joms mažiau kritikos nei buvusioms centro dešinės koalicijoms.
Siūlymai šeimoms ir gyventojams
Žvelgdamas į priekį, G. Nausėda paragino įvesti tikslines mokesčių lengvatas vaikingoms šeimoms, įgyvendinti efektyvią būsto strategiją ir skatinti grįžtamąją migraciją plėtojant lietuvišką švietimą užsienyje.
