Lietuvos bankas skelbia išankstinius 2024 m. ketvirtojo ketvirčio tiesioginių investicijų (TI) duomenis. Naujausi paskelbti duomenys rodo, kad:
tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4,8 proc. ir sudarė 921,6 mln. Eur. Šį srauto pokytį lėmė 73,5 proc. sumažėjusios investicijos į nuosavybės priemones ir 19,9 proc padidėjusios reinvesticijos (817,3 mln. Eur). Didžiausi srautai į Lietuvą fiksuoti iš JAV (266 mln. Eur), Nyderlandų (214,7 mln. Eur), Jungtinės Karalystės (201,4 mln. Eur) ir Latvijos (126,4 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Panamos (91,6 mln. Eur) ir Vokietijos (77,3 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė padidėjusios investicijos į apdirbamosios gamybos (462,1 mln. Eur), finansinės ir draudimo (285,9 mln. Eur), informacijos ir ryšių (118,7 mln. Eur) ir sumažėjusios – į didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (111,5 mln. Eur) veiklos įmones;
Tui pižamostenkančios nerezidentams2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. ir sudarė 945,7 mln. Eur. Didžioji TUI pajamų dalis buvo reinvestuota (817,3 mln. Eur). Daugiausia reinvestavo Nyderlandų (191 mln. Eur), Švedijos (147,5 mln. Eur), JAV (133,9 mln. Eur) ir Latvijos (100,5 mln. Eur) investuotojai. Pagal ekonominės veiklos rūšis didžiausias pajamas gavo finansinės ir draudimo veiklos įmonės (237,7 mln. Eur);
sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 7,6 proc. ir 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 38,2 mlrd. Eur, arba 49,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 13 234 Eur TUI (2023 m. gruodžio 31 d. – 12 320 Eur). Lietuvoje daugiausia investavo Vokietijos (5,9 mlrd. Eur), Nyderlandų (5,3 mlrd. Eur), Estijos (3,8 mlrd. Eur), Švedijos (3,7 mlrd. Eur) ir Latvijos (2,5 mlrd. Eur) investuotojai. Daugiausia TUI (13,6 mlrd. Eur) pritraukė finansinės ir draudimo veiklos įmonės, jose investicijos padidėjo 5,3 proc. (žr. 1 pav.);
Lietuvos TI srautas užsienyje apžvelgiamu laikotarpiu sudarė 83 mln. Eur. Jį lėmė padidėjusios rezidentų investicijos į nuosavybės priemones (72,4 mln. Eur). Didžiausi investicijų srautai fiksuoti Latvijoje (96 mln. Eur), Ukrainoje (46,2 mln. Eur) ir Airijoje (18,1 mln. Eur), o didžiausi neigiami – Estijoje (40,2 mln. Eur), Švedijoje (36,6 mln. Eur) ir Čekijoje (26 mln. Eur); pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė investicijų srautas elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos įmonėse (111,2 mln. Eur), o sumažėjimas buvo fiksuotas administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse (50,8 mln. Eur);
TI pajamosLietuvos investuotojų uždirbtos užsienyje, sudarė 96,4 mln. Eur. Jų pagrindinė dalis teko reinvesticijoms (76,7 mln. Eur). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (54,1 mln. Eur), Lenkijoje (22,2 mln. Eur) ir Airijoje (17,4 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklos įmonių (33,9 mln. Eur);
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 11,9 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 57,2 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys: JAV ir Latvija (4,5 ir 2,1 mlrd. Eur) – tai sudarė atitinkamai 37,6 ir 18,1 proc. visų Lietuvos TI užsienyje. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (49,8 %, arba 5,9 mlrd. Eur) (žr. 2 pav.).
1 pav. Sukauptosios TUI Lietuvoje pagal veiklas
2 pav. Lietuvos sukauptosios TI užsienyje pagal veiklas
Skaičiuojant 2024 m. ketvirtojo ketvirčio duomenis, buvo revizuoti 2024 m. pirmojo–trečiojo ketvirčių duomenys. Išsamūs TI duomenys pateikiami Lietuvos banko interneto svetainės Išorės sektoriaus statistikos skiltyje.
Pasinaudokite priemone Mano duomenų rinkiniai. Susikurkite duomenų rinkinius, jie bus išsaugoti jūsų paskyroje, o duomenys automatiškai atsinaujins, kai tik bus paskelbti.
Pranešimo pdf versija (111.4 KB Atsisiųskite piktogramą)
