Padidėjusios palūkanų normos daugeliui įmonių nesudarė rimtesnių sunkumų grąžinti paskolas. Reikšmingai padidėjo į bankus dėl paskolų besikreipusių įmonių dalis, tačiau neretu atveju šie prašymai būna nesėkmingi, todėl verslas ir toliau daugiausia finansuojamas vidiniais ištekliais, rodo naujausios įmonių apklausos duomenys. Savo perspektyvas įmonės vertina teigiamai, dauguma jų nemano, kad didės bankrotų skaičius.
„Nepaisant nemažėjančių išorės iššūkių, praėję metai Lietuvos verslui iš esmės buvo sėkmingi – dauguma įmonių dirbo pelningai, didino pardavimų apimtį ir darbuotojų skaičių. Įmonių finansinė sveikata taip pat yra palyginti gera, jos tebėra atsparios, o savo perspektyvas vertina gana optimistiškai“, – sako Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Justinas Skurkis.
Teigiamai savo esamą finansinę būklę vertinančių įmonių apklausos vykdymo metu buvo 39 proc. punktais daugiau nei neigiamai. Geriausiai savo finansinę būklę vertina didelės, prasčiausiai – mažos įmonės, o tarp svarbiausių neigiamą įtaką dariusių veiksnių įmonės mini aukštą infliaciją, dideles palūkanų normas, sumažėjusią užsienio paklausą ir tarptautines sankcijas.
Ekonominė aplinka neigiamai atsiliepė įmonių parduodamų prekių ir paslaugų paklausai. Beveik kas ketvirta įmonė paklausos sumažėjimą įvardijo kaip svarbiausią finansinį sunkumą, o nepakankama paklausa skundėsi 58 proc. įmonių. Per didelės skolų tvarkymo išlaidos ir nesubalansuoti pinigų srautai buvo aktualūs 46 proc. įmonių.
Įmonių savininkams nenorint prisiimti papildomų įsipareigojimų, beveik pusė įmonių savo kasdienei veiklai ir investicijoms finansuoti kliaujasi išskirtinai nuosavomis lėšomis, ketvirtadalis vidiniais ištekliais padengia daugiau nei 50 proc. finansavimo poreikio. Mažiausiai vidiniais ištekliais remiasi nekilnojamojo turto operacijų įmonės – tik vidinių šaltinių savo veiklai finansuoti pakanka 30 proc. šio sektoriaus įmonių.
Iš išorinių veiklos finansavimosi šaltinių įmonės per pastaruosius metus daugiausia naudojosi lizingu, išperkamąja nuoma arba faktoringu (56 %), paskolomis iš Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų (43 %), prekybos kreditais (26 %), Europos Sąjungos fondų lėšomis (24 %).
Atsiradus naujam finansavimo poreikiui, įmonės skolintųsi iš kredito įstaigų, siektų neįkeisti jokio turto. Per pastaruosius 12 mėn. į finansų įstaigas dėl paskolų besikreipusių įmonių dalis beveik padvigubėjo – nuo 25 proc. (2023 m.) iki 45 proc. (2024 m.).
Nors kredito įstaigų atmestų ir tik iš dalies patenkintų paskolų paraiškų dalis pasiekė istoriškai aukštą lygį, su sunkumais skolinantis susiduriančių įmonių dalis ir toliau yra nepakitusi – įmonės skolinasi kitur.
.png)
Įmonių, kurių paskolų paraiškos buvo atmestos arba tik iš dalies patenkintos, dalis per metus padidėjo nuo 32 iki 64 proc. Įmonių teigimu, paraiškų atmetimo ar nevisiško patenkinimo dažniausios priežastys yra per dideli jau turimi įmonės įsipareigojimai (39 %), bendra ekonominė aplinka (17 %) ir nepakankamas užstatas (16 %). Sulaukusios atmestų ar nevisiškai patenkinamų paraiškų, įmonės rado galimybių pasiskolinti kitur: iš fizinių asmenų (32 %), kitų Lietuvos finansų įstaigų (21 %) ar ne finansų įmonių (15 %).
Apskritai, padaugėjo įmonių, manančių, kad skolinimas iš kredito įstaigų yra visiškai arba iš dalies apribotas – nuo 27 proc. (2023 m.) iki 45 proc. (2024 m.), tačiau šis lygis tebėra žemesnis nei 2019–2022 m.
Pakilusios palūkanų normos daugumai finansų įstaigoms įsipareigojimų turėjusių įmonių (54 %) problemų vykdyti įsipareigojimus nesukėlė. Kas penkta įmonė paskolas grąžinti vėlavo, 16 proc. įmonių turėjo pakeisti esamų sutarčių sąlygas, o 9 proc. jų reikėjo papildomai skolintis, kad galėtų grąžinti ankstesnes paskolas. Per metus nuo 44 iki 50 proc. išaugo dalis įmonių, vėlavusių arba visiškai neapmokėjusių sąskaitų kitoms įmonėms.
Daugiau nei 60 proc. įmonių per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo, ketvirtadalis – palaikyti esamą apimtį. Produkcijos ar teikiamų paslaugų kainas kelti planuoja 55 proc. apklaustų įmonių, darbuotojų atlyginimus didinti numato 44 proc. įmonių. Pelno prognozės kuklesnės – didėjančio pelno tikisi kas antra įmonė. Darbuotojų skaičių ketina didinti 28, mažinti – 11 proc. įmonių.
Bankrotų tikimybė per metus iš esmės nepakito – 43 proc. visų įmonių mano, kad per artimiausius metus gali padidėti bankrotų skaičius. Savo arba kituose sektoriuose bankrotų besitikinčių įmonių daugiausia yra pramonės segmente – kas trečia pramonės įmonė prognozuoja situacijos prastėjimą.
Ne finansų įmonių apklausa atliekama siekiant gauti informacijos apie įmonių finansinės būklės ir veiklos tendencijas, įvertinti finansinių išteklių paklausą, skolinimosi iš kredito ir kitų finansų įstaigų pokyčius, skolinimo įmonėms sąlygų kaitą, neigiamos ekonominės aplinkos padarinius bei kitus su įmonių sektoriaus raida ir jos tvarumu susijusius aspektus.
Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos metu atsakymai gauti iš 501 Lietuvoje veikiančios įmonės.
Naujausia Įmonių apklausos apžvalga.
