„Sodros“ duomenimis, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje lėtėja. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas prieš mokesčius augo 9 proc., pasiekdamas 2313 eurų, o atskaičius mokesčius – 8 proc., iki 1424 eurų. Realiosios pajamos, atsižvelgiant į infliaciją, padidėjo apie 4 proc., teigia „Sodra“.
Kristina Zitikytė, „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja, teigia, kad algų augimą skatino nuo metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga (12 proc.) bei išaugęs darbo užmokesčio fondas viešajame sektoriuje.
Palyginimui, prieš metus darbo pajamos augo 11 proc., tad stebimas augimo tempo mažėjimas. K. Zitikytė pabrėžia, kad įvertinus mažesnį darbo pajamų augimą ir kainų kilimą, realus pajamų augimas buvo lėtesnis nei pernai ir siekė apie 4 proc.
Labiausiai atlyginimų augimas sulėtėjo sektoriuose, kuriuos paveikė geopolitinė situacija ir užsienio ekonomika. Sparčiausiai darbo užmokestis augo viešajame sektoriuje: švietimo srityje – 11,7 proc. (iki 1317 eurų į rankas), viešojo valdymo – 9,6 proc. (iki 1545 eurų), sveikatos ir socialinėje srityje – 10,4 proc. (iki 1568 eurų).
Mažiausiai uždirbančių gyventojų (20 proc.) pajamos siekė vidutiniškai 650 eurų „į rankas“, o daugiausiai uždirbančiųjų (20 proc.) – 3171 eurą.
Vilniečiai vidutiniškai uždirbo 2864 eurus prieš mokesčius (1732 eurus į rankas), o kitų regionų gyventojai – 2029 ir 1280 eurų atitinkamai. Pajamų skirtumas tarp sostinės ir likusios šalies – 452 eurai (atskaičius mokesčius).
„Sodros“ atstovė K. Zitikytė atkreipė dėmesį, kad antrus metus mažėja dirbančių jaunuolių, o vyriausių darbuotojų daugėja. Jos teigimu, demografinė situacija lemia, kad darbo rinkoje mažėja jaunimo ir daugėja vyresnio amžiaus darbuotojų.
Duomenys rodo, kad dirbančio jaunimo iki 25 metų sumažėjo 1,5 proc. (iki 67,7 tūkst.), o vyresnių nei 60 metų darbuotojų padaugėjo 5 proc. ir pasiekė 170,9 tūkst. Be demografinių priežasčių, tai lemia ir ilginamas pensinis amžius.
Šiuo metu 60 metų ir vyresni darbuotojai sudaro 15 proc., o iki 30 metų – 16 proc. visų apdraustųjų. Be to, Lietuvos jaunimas vangiai renkasi viešąjį sektorių – tarp 25-30 metų amžiaus žmonių švietime dirba tik 5 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 10 proc.
K. Zitikytės teigimu, jaunimui patrauklesnės informacijos ir ryšių, profesinės bei mokslinės sritys, kuriose atlyginimai didesni nei šalies vidurkis.
Taip pat šiemet padaugėjo jaunų žmonių, gaunančių nedarbo išmoką, tačiau ji mokama vidutiniškai keturis mėnesius – trumpiau nei vyresniems. „Jei prieš metus šimtui dirbančiųjų iki 25 metų teko 12 nedarbo išmokos gavėjų, tai šiemet – 14“, – teigė „Sodros“ atstovė.
„Sodros“ duomenimis, kovo pabaigoje buvo 1,33 mln. apdraustų darbuotojų – 0,6 proc. mažiau nei prieš metus, bet 0,4 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Šalyje dirba apie 80 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, arba 12,7 proc. visų pensininkų – beveik tiek pat, kiek ir prieš metus (12,6 proc.). K. Zitikytė teigia, kad tai gali būti motyvuojama noru išvengti skurdo, užsitikrinti didesnes pajamas, išlikti naudingam, socialiai įsitraukti ir nenoru staigiai pereiti į pensiją.
Didžiausia dalis dirbančių pensininkų dirba švietimo (18 proc.), sveikatos ir socialinėje srityse (14 proc.), prekyboje (12 proc.) ir apdirbamojoje gamyboje (11 proc.). Daugiau dirbančių pensininkų yra didesniuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) bei rajonuose – jie sudaro 17 proc. visų senatvės pensijos gavėjų, o Zarasų, Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Lazdijų rajonuose – 7 proc.
Vidutinė dirbančių pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos „į rankas“ – 883 eurus (iš viso apie 1635 eurus). Tuo metu nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų pensiją.
Eurostato duomenimis, ES vidurkis – 13 proc. dirbančių pensininkų, o Lietuvoje šis rodiklis siekia 44 proc.
