Geros naujienos būsto paskolų turėtojams: prognozuojamas mėnesinių įmokų sumažėjimas.
Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusiais metais pradėjo mažinti palūkanų normas ir tikimasi, kad ši tendencija tęsis ir šiais metais. Prognozuojama, kad palūkanos bus mažinamos kelis kartus. Šie pokyčiai tiesiogiai veikia būsto paskolų turėtojus, kuriems net 25 bazinių punktų palūkanų sumažinimas gali atnešti apčiuopiamą naudą – vidutinė mėnesio įmoka sumažėtų keliasdešimt eurų.
Rinka spėja, kad artimiausiame ECB valdančiosios tarybos posėdyje, kuris įvyks sausio 31 d., palūkanos bus koreguojamos būsto paskolų turėtojų naudai.
Finansinė našta turėtų sumažėti daugeliui
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atliko skaičiavimus, kurie parodo, kaip kiekvienas ECB palūkanų normų mažinimas paveiks lietuvių būsto paskolų mėnesines įmokas.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad kiekvienas bazinių palūkanų sumažinimas 0,25 procentinio punkto euro zonoje vidutinę būsto paskolą atpigina maždaug 40 eurų. Vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje yra apie 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad tipinis Lietuvos gyventojas, turintis būsto paskolą, gali tikėtis, jog po sausio mėnesį įvyksiančio ECB palūkanų sumažinimo, jo mėnesinė įmoka sumažės minėtais 40 eurų“, – aiškino A. Izgorodinas.
Rinka prognozuoja 3 arba 4 palūkanų normų mažinimus šiais metais: sausio 31 d., kovą (nes vasarį posėdis nevyks), balandį ir galbūt dar vieną mažinimą vasarą. Ekonomisto nuomone, iki vasaros pabaigos bazinės palūkanos euro zonoje gali nukristi iki 2 proc. Tai reikštų, kad vidutinė mėnesio įmoka iki vasaros pradžios sumažėtų apie 120 eurų. A. Izgorodinas pabrėžė, kad daugiau nei 95 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto paskolas su kintamomis palūkanomis, todėl šie pokyčiai palies didžiąją dalį paskolų turėtojų.
Likę keli procentai, turintys paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis, greičiausiai nepajus jokių pokyčių. „Tai mums yra ir gera, ir bloga žinia. Kai bazinės palūkanos kyla, Lietuvos vartotojai patiria didesnę paskolų įmokų naštą, tačiau tas laikotarpis jau praeityje. Dabar bazinės palūkanos euro zonoje mažėja ir toliau mažės. Tai reiškia, kad Baltijos regionas, Skandinavija, Suomija ir kitos šalys, kuriose dominuoja būsto paskolos su kintamomis palūkanomis, bus vienos didžiausių laimėtojų“, – teigė ekonomistas.
A. Izgorodino teigimu, pingančios paskolos skatina didesnį skolinimąsi. Ši tendencija Lietuvoje pastebima nuo praėjusių metų pabaigos.
Lietuvos banko ir „Citadele“ banko duomenys rodo, kad būsto paskolų skaičius iš tiesų auga. „Nuo praėjusių metų rudens metinis pokytis vėl pradėjo augti. Ta pati tendencija matoma ir būsto sandorių dinamikoje: butų ir namų sandoriai po truputį kyla. Augimas stebimas nuo labai žemo lygio, tačiau aiškiai matyti, kad būsto rinka perėjo nuo kritimo prie augimo“, – sakė A. Izgorodinas.
Nuotaikos nėra vien optimistiškos
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas išreiškė atsargesnį požiūrį į ateitį.
„Europoje vis dar tikimasi kelių palūkanų normų mažinimų, o vasaros pabaigoje EURIBOR turėtų nukristi žemiau 2 proc. Tačiau finansų rinkų lūkesčiai rodo, kad neapibrėžtumas yra labai didelis ir galimi įvairūs scenarijai, – teigė ekonomistas. – Tą patį sako ir centriniai bankai, kurie vengia pateikti konkrečias prognozes į ateitį. Iš esmės, finansų rinkos šiuo metu mano, kad rudenį arba ateinančią žiemą palūkanos gali būti šiek tiek padidintos.“
Ši situacija, pasak Ž. Maurico, didele dalimi susijusi su JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika ir planais įvesti muitus euro zonai. Pasaulinė prekyba ir Vokietijos ekonominė padėtis taip pat turės įtakos centrinių bankų veiksmams.
Kiek sumažės mėnesio įmokos lietuviams?
Kadangi vidutinė būsto paskola siekia beveik 120 tūkst. eurų, skaičiuojama, kad vienas 25 bazinių punktų sumažinimas gali sumažinti mėnesio įmoką apie 25 eurais.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad palūkanų mokėjimą sudaro ne tik tarpbankinės palūkanų normos, bet ir bankų marža, kuri pastaruoju metu yra ženkliai sumažėjusi. Per 5–6 metus ji sumažėjo nuo 2,4 proc. iki 1,7 proc. Tai taip pat padeda gyventojams sumažinti mokėjimus refinansuojant seną paskolą arba imant naują. Taigi, jei turime 120 tūkst. eurų paskolą, bendra mėnesio įmoka siekia maždaug 430 eurų per mėnesį.
Tai gyventojams yra gana didelis skirtumas, prisimenant laikus, kai įmokos buvo aukščiausiame lygyje. Pavyzdžiui, 2023 m. spalį buvo mokama 590 eurų. Nuo to laiko iki šiandien dienos suma sumažėjo 160 eurų, tačiau manoma, kad jau vasarą 430 eurų siekianti mėnesio įmokos suma kris iki 360 eurų“, – komentavo Ž. Mauricas.
Įvertino D. Trumpo pareiškimus
Pasaulio ekonomikos forume, praėjus kelioms dienoms po inauguracijos, D. Trumpas pareiškė reikalavimą „nedelsiant“ sumažinti palūkanų normas. Kaip skelbė Elta, D. Trumpas norėtų, kad palūkanos sumažėtų „smarkiai“, o joms kristi turėtų padėti mažesnės naftos kainos. Palūkanų normos esą bus mažinamos, didinant energijos išteklių gamybos apimtis, o jei prireiks – bus kalbėtasi su šalies centriniu banku. „Naftai pingant, sumažės kainos, – aiškino jis. – Tada nebebus infliacijos ir palūkanos ims mažėti.“
A. Izgorodinas, įvertinęs šią retoriką, mano, kad toks pasisakymas rodo vienintelę riziką JAV ekonomikos augimo perspektyvoje.
„Kadangi Amerikos ekonomikos ciklas yra labai stiprus, įvairūs išankstiniai rodikliai rodo, kad Amerikos ekonomika tik stiprėja ir kitas dalykas gali būti, kad infliacija kurį laiką Amerikoje liks labai aukšta. Tai su tokia stipria ekonomika ir tokia infliacija kalbėti apie bazinių palūkanų mažinimą, pasakysiu tiesiai šviesiai, yra šiek tiek neatsakinga. Rinkos šiais metais nemato praktiškai jokių bazinių palūkanų „karpymų“ Amerikoje“, – dalijosi mintimis ekonomistas.
A. Izgorodinas teigė, kad D. Trumpas, minėdamas mažėsiančias naftos kainas, buvo tik iš dalies teisus. Viena vertus, JAV ekonomika naftos kainų pokyčius jaučia tą patį mėnesį, kai Europą kainų korekcijos ir įtaka infliacijai pasiekia gerokai pavėluotai.
„Jei D. Trumpui pavyks sumažinti naftos kainas ir sulėtinti infliaciją, gali būti, kad tai JAV centrinį banką privers sumažinti bazines palūkanas. Bet jis iš dalies yra neteisus. JAV centrinis bankas, darydamas sprendimus apie palūkanų „karpymą“, vadovaujasi ne bendru infliacijos rodikliu, o niuansais: pavyzdžiui, paslaugų infliacija, be energetikos. Naftos kainos šioje situacijoje nelabai paveiktų šiuos rodiklius, nes jie yra labai priklausomi nuo darbo rinkos. Net jei bendra infliacija Amerikoje sulėtėtų, tai nereiškia, kad JAV centrinis bankas pradėtų masiškai „karpyti“ palūkanų normas“, – patikino A. Izgorodinas.
Ž. Mauricas taip pat kalbėjo apie tai „Delfi“ ir teigė, kad rinkos prognozuoja vieną palūkanų mažinimą arba visai nė vieno.
Pasak jo, pagrindinė priežastis, lemianti palūkanų normų nemažinimą, yra ne infliacija, o siekis išlaikyti augančią JAV ekonomiką. Todėl dar kurį laiką ten laikysis aukštesnės palūkanų normos.
„Priešingu atveju, ekonomikos perkaitimas gali būti dar didesnis“, – pridūrė banko ekonomistas.
