Finansų ekspertė Rūta Bilkštytė atkreipia dėmesį į didžiausią Lietuvos problemą – pajamų nelygybę, kurią, jos teigimu, būtina spręsti. Valdžiai planuojant mokesčių reformą, ekspertė siūlo apgalvotas priemones ir simbolinį didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą, kuris, jos nuomone, gali būti efektyvesnis už radikalius sprendimus.
R. Bilkštytė pabrėžia, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės pradžios siekė užauginti savo kapitalistų kartą, todėl taikė įvairias mokestines lengvatas. Nors kapitalistai pasiekė puikių rezultatų, mokestinė sistema iš esmės nepasikeitė.
„Didžiausia problema Lietuvos mokesčių sistemoje yra pajamų atskirtis. Tai buvo nulemta įstatymų, kurie galiojo per ilgai ir paskatino atskirties didėjimą. Būtina spręsti šią situaciją, tačiau jokiu būdu negalima apmokestinti darbo užmokesčio ar individualios veiklos“, – teigė „Rödl & Partner“ mokesčių skyriaus vadovė laidoje „Apie mokesčius“.
R. Bilkštytės nuomone, vienas iš galimų sprendimų – apmokestinti asmenis, gaunančius labai dideles pajamas. Tačiau ji pabrėžia, kad šis apmokestinimas neturėtų būti drastiškas.
„Net ir nedidelis, pavyzdžiui, 1 ar 2 procentų, papildomas mokestis nuo labai didelių pajamų galėtų reikšmingai papildyti šalies biudžetą“, – pažymėjo ekspertė.
Kalbėdama apie Lietuvos patrauklumą verslui, R. Bilkštytė atkreipė dėmesį, kad šalis užima trečią vietą pagal pelno mokesčius, todėl yra patraukli investuotojams.
„Lietuvos poziciją galėčiau palyginti su prizine vieta olimpinėse žaidynėse. Investuotojų pasiūlymuose Lietuva beveik visada yra minima dėl patrauklaus pelno mokesčio“, – sakė R. Bilkštytė, pridurdama, kad padidinus pelno mokestį, pritraukti investicijas gali tapti sudėtingiau.
Ekspertė taip pat palietė šešėlinės ekonomikos klausimą, teigdama, kad situacija Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti. Jos teigimu, vertinant pokyčius, matyti, kad kasmet dėl institucijų bendradarbiavimo ir įstatymų kontrolės iš šešėlio ištraukiama daugiau nei 250 mln. eurų.
„Galime priimti įvairius įstatymus, tačiau svarbiausia užtikrinti jų vykdymą. Turime daug įrankių ir kriterijų kontrolei, inspektoriai gauna informaciją iš įvairių šaltinių. Mokesčių inspekcija dabar turi galimybę greičiau apdoroti gaunamą informaciją, sumažinant subjektyvumo įtaką“, – aiškino R. Bilkštytė.
Ji pabrėžė, kad ne visada būtina keisti įstatymus, kartais pakanka sureguliuoti jų vykdymą. Tačiau, anot jos, nerealu tikėtis, kad prie kiekvieno mokesčių mokėtojo bus pastatytas inspektorius ir šešėlinė rinka bus visiškai panaikinta.
„Mokesčių inspektoriai turėtų taikyti skatinimo priemones. Geras pavyzdys yra pajamų natūra klausimas, kai buvo ieškoma būdų padidinti pajamas nekeičiant mokesčių įstatymo. Pakeitus deklaravimo tvarką, pajamų surinkimas išaugo šešis kartus – nuo 6 milijonų eurų 2020 metais iki 36 milijonų eurų 2023 metais. Taip pat padidėjo ir „Sodros“ pajamos. Tiesiog parodėme mokesčių mokėtojams, kad turime informaciją, ir jie privalo susimokėti“, – akcentavo R. Bilkštytė.
Panašūs pokyčiai įvyko ir pavežėjų sektoriuje, kai platformos pradėjo teikti informaciją mokesčių administratoriui, kuris užpildo deklaracijas. Ekspertės teigimu, tokiu būdu surenkamos pajamos išaugo tris ar keturis kartus.
ELTA primena, kad koalicinė taryba baigė rengti mokesčių pertvarkos siūlymus. Sutarta didinti pelno mokestį 1 proc. – stambioms įmonėms jis siektų 17 proc., o lengvatinis – 7 proc.
Taip pat siūloma apmokestinti gyventojų pajamas pagal dydį, o ne pagal jų rūšį, taikant tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus: 20 proc. tarifas būtų taikomas pajamoms iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 25 proc. – pajamoms nuo 36 iki 60 VDU, o 32 proc. – pajamoms virš 60 VDU.
Be to, siūloma įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.
Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad įgyvendinus visus numatomus mokestinius pakeitimus, planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Finansų ministerijos turinio projektas „Apie mokesčius“.
Pilną laidą galima pažiūrėti čia.
