Lietuvos valdžios sumanymas įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį sukėlė milžinišką pasipiktinimą. Vėl kalbama apie „socialinį teisingumą“, „progresyvumą“ ir „modernią valstybę“, bet eiliniam žmogui tai skamba kaip dar viena bauda už tai, kad jis drįso turėti stogą virš galvos.
Nors valdantieji tvirtina, jog tai būtina reforma, kurios tikslas – užkamšyti skylėtus biudžetus ir finansuoti viešąsias paslaugas, visuomenė tai mato visiškai kitaip. Daugelis gyventojų jau dabar moka tiek paskolų palūkanų, kad vieno būsto pakanka trims gyvenimams. Dabar, atrodo, teks dar ir „ketvirtą“ būstą pastatyti valstybei – mokant kasmetinį NT mokestį.
Kas iš tiesų siūloma?
Pagal siūlomą tvarką, turtas būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 2 proc. priklausomai nuo jo vertės. Pagrindiniam gyvenamajam būstui būtų taikoma iki 50 proc. lengvata, bet ne daugiau nei 500 eurų. Bet kai vidutinės rinkos kainos jau dabar perkopia „neapmokestinamas“ ribas – tai ne nuolaida, o pasityčiojimas. Tūkstančiai žmonių atsidurs mokesčių taikiklyje vien dėl to, kad gyvena Vilniuje ar Kaune.
Valdžia kalba apie socialinį teisingumą, bet tuo pat metu sukuria sąlygas, kuriose labiausiai nukenčia paprasti žmonės, o ne nekilnojamojo turto spekuliantai. Mokestis, kuris iš pirmo žvilgsnio turėtų būti nukreiptas prieš prabangą, iš tiesų paliečia visus – ir tai vadinama teisingumu?
Ekspertai skambina pavojaus varpais
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vilniečiai jau greitai gali tikėtis sąskaitų iki 1000 eurų per metus vien už tai, kad turi nuosavą būstą. Tai nebe simbolinė našta, o realus smūgis vidurinei klasei. Dar blogiau – kad šis mokestis bus taikomas ir tiems, kurie turi tik vieną būstą. Taigi, kalbame ne apie prabangos apmokestinimą, o apie baudą už paprasčiausią gyvenimą.
Kiti ekonomistai taip pat įspėja – NT mokesčio plėtra ne tik mažina žmonių motyvaciją investuoti į nuosavus namus, bet ir gali turėti neprognozuojamą poveikį būsto rinkai. Jei NT tampa nebe turtu, o našta – kam tuomet jį pirkti? Tokią logiką galima būtų taikyti tik monopolijų šalyje, o ne laisvoje rinkoje.
Protestas Katedros aikštėje
Reakcija ilgai neužtruko. Balandžio 27 d., 15 val., Vilniaus Katedros aikštėje vyks masinis protestas, pavadintas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui“. Jį rengia visuomeninė asociacija „Atoveiksmis“, kuriai vadovauja Raimondas Šimaitis. Pasak jo, „Tai ne tik mokestis – tai grėsmė, kad žmonės bus priversti palikti savo namus, nes nesugebės sumokėti.“
Tai bus vienas iš didžiausių pilietinių protestų pastaraisiais metais, į kurį kviečiami visi – nuo jaunų šeimų iki pensininkų. Tai ne tik mitingas prieš NT mokestį – tai protestas prieš sisteminį abejingumą. Kai žmogus tampa tik skaičiumi finansų ministerijos „Excel“ lentelėje, galima tikėtis, kad aikštėje jis taps balsu.
Valdžia bando gesinti gaisrą su benzinu
Finansų ministras Rimantas Šadžius skuba raminti visuomenę, kad „neapmokestinamojo turto riba gali būti padidinta“. Bet kas iš to, jei pagrindinis principas lieka – mokėti turės visi. Ir šeimos, ir pensininkai, ir vienišiai. „Jei yra vienišius, jis mokės daugiau, nes jam taikoma tik 40 tūkst. eurų lengvata, o ne 80 tūkst., kaip šeimoms,“ – atkreipia dėmesį Daiva Čibirienė.
Valdančioji koalicija bando rodyti lankstumą, bet iš esmės atsisako pripažinti, kad reforma yra klaidingai suplanuota. Net prezidentūra rodo nepasitenkinimą. Ar tikrai būtina šitaip skubėti įvesti mokestį, kuris akivaizdžiai kelia socialinę įtampą?
Internetas ūžia – žmonės reikalauja veiksmų
Socialiniuose tinkluose žmonės tiesiog verda. Vienas komentatorius rašo: „Pirmą namą pastatai sau, antrą – bankui, trečią – valdžiai.“ Kiti ragina nevažiuoti į Vilnių, o rengti mitingus savo miestuose – kad visas kraštas parodytų, jog netylės.
Žmonių reakcija rodo, kad tai ne vieno įstatymo klausimas – tai esminis pasitikėjimo valstybės institucijomis testas. Jei šis mokestis bus įvestas neatsižvelgus į visuomenės nuomonę, kiek dar sprendimų bus priimta „iš viršaus“, nelaukiant jokio dialogo?
Raimondas Šimaitis pabrėžia, kad mitingas bus taikus ir demokratiškas, bet ryžtingas. Šįkart – tai daugiau nei pavienis protestas. Tai – tauta, kuri pagaliau pasakė: gana. Pilietis nėra mokesčių automatas. Ir jei valdžia neatsigręš į žmones, ji liks viena – be pasitikėjimo, be palaikymo, ir, galų gale, be savo pačios rinkėjų.
