Didelių palūkanų laikotarpiu nuo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio iki pernai pirmojo ketvirčio pabaigos, palyginti su 2020–2022 m., Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų skaičius susitraukė daugiau kaip ketvirtadaliu, tačiau realioji vidutinė paskolos vertė, atsižvelgus į nekilnojamojo turto kainų augimą, tebebuvo panaši.
„Šiuo laikotarpiu vidutinė nominalioji būsto paskolos suma padidėjo beveik 26 proc. – tokį augimą daugiausia lėmė sparčiai brangęs būstas. Tą patvirtina tas faktas, kad vidutinė būsto paskolos vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3 proc.“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas Mantas Dirma.
Vis dėlto, pasak M. Dirmos, Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, kad skirtingose paskolų ir skolininkų grupėse paskolų vertės ir skaičiaus pokyčiai buvo nevienodo dydžio.
Iš viso aukštų palūkanų normų laikotarpiu suteiktų būsto paskolų skaičius sumenko beveik 27 proc. Asmenims, uždirbantiems mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, buvo suteikta 31 proc. mažiau paskolų. Daugiau nei du darbo užmokesčius gaunantys asmenys buvo paveikti mažiausiai – jiems suteiktų paskolų skaičius sumažėjo 23 proc.
Bene svarbiausia tokio skirtumo priežastis buvo dėl padidėjusių palūkanų 69 proc. išaugusi vidutinė mėnesinė būsto paskolos įmoka. Tikėtina, kad dėl to dalis mažiausias pajamas uždirbančių namų ūkių nusprendė atidėti naujų skolinių įsipareigojimų prisiėmimą.
Be to, dalis ketinusių paskolą imti namų ūkių galėjo netenkinti Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtinto maksimalaus 40 proc. vidutinės mėnesio įmokos pagal visus skolinius įsipareigojimus ir mėnesio pajamų santykio reikalavimo. Jis, pakilus palūkanų normoms, tapo labiau ribojantis.
Tik Vilniaus mieste vidutinė būsto paskolos vertė palyginamosiomis kainomis sumažėjo 7 proc., nors kitoje Vilniaus apskrities dalyje reikšmingų vertės pokyčių nebuvo, o suteikiamų paskolų skaičius sumažėjo panašiai (apie 30 %). Tai rodo, kad, išaugus palūkanų normoms, Vilniaus mieste su paskola dažniau pirkti pigesni arba mažesni būstai.
Didelių palūkanų laikotarpiu kur kas labiau smuko ne pirmam būstui įsigyti suteikiamų paskolų skaičius – jis susitraukė daugiau kaip 45 proc.
Čia didžiausias sumažėjimas – 60 proc. – fiksuotas vieno asmens namų ūkių segmente, nors tokiems gyventojams suteiktų paskolų pirmam būstui skaičius iš esmės tebebuvo panašus. Panašūs, nors ne tokie dideli, skirtumai matomi ir dviejų bei daugiau suaugusių asmenų namų ūkių grupėse.
Šie kreditavimo tendencijų pokyčiai bent iš dalies galėjo būti susiję ne tik su palūkanų normų padidėjimu, bet ir su 2022 m. vasario mėn. įsigaliojusiu griežtesniu pradinio įnašo reikalavimu antroms ir paskesnėms būsto paskoloms.
Daugiau apie naujausias kreditavimo ir būsto rinkos tendencijas bus galima sužinoti 2025 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje – jos viešas pristatymas Lietuvos banke planuojamas gegužės 26 d. 10 val.
