Pastaraisiais metais Lietuvoje suaktyvėjo sukčiavimo atvejai, kuomet nusikaltėliai, apsimetę bankų darbuotojais, išvilioja iš gyventojų dideles pinigų sumas. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį sukčiai iš Lietuvos gyventojų išgavo beveik 8 mln. eurų. Šios sumos kartais siekia kelias dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Dėl šios priežasties saugumo specialistai dažnai rekomenduoja ignoruoti tokius skambučius. Tačiau, pasak „Bigbank“ kokybės vadovės Kristinos Kuzelytės-Margevičienės, išimtinais atvejais bankai iš tiesų gali kreiptis į klientus ir prašyti tam tikrų asmens duomenų.
Bankai paprastai bendrauja oficialiais kanalais ir nuspėjamu laiku. Vienas iš populiariausių būdų – elektroniniai laiškai, kuriuose gali būti naujienlaiškiai, pranešimai apie pokyčius ar priminimai. Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad naujienlaiškių visada galima atsisakyti, o priminimai apie produktų sąlygų pokyčius siunčiami retai ir yra tik įspėjamojo pobūdžio. Todėl, jei gaunate laišką, kuriame grasinama uždaryti sąskaitą ar kitaip nubausti, greičiausiai tai – sukčių darbas.
„Tokie laiškai dažnai būna su gramatinėmis klaidomis, o el. pašto adresas nesusijęs su banku, kurį bandoma imituoti. Bankai niekada negąsdina ir neskatina skubiai jungtis ar pervesti pinigus į neįprastas sąskaitas, kad ir kas nutiktų. Gavus įtartiną laišką, visada galima pasitikrinti su banko klientų aptarnavimo centru, kurio numerį rasite oficialiame banko tinklalapyje“, – teigia K. Kuzelytė-Margevičienė.
Dažnai sukčiai skambina telefonu arba kreipiasi per „Viber“, „Telegram“ ir kitas programėles. Bankai su klientais susisiekia tik oficialiais kanalais ir nenaudoja susirašinėjimo programėlių. Skambučio iš banko galima sulaukti užpildžius paskolos paraišką, pradėjus naudotis nauju banko produktu, esant įsiskolinimui ar dėl kitų panašių priežasčių. Pokalbio metu bankas jau turėtų žinoti nemažai informacijos apie jus arba kalbėti apie jūsų patirtį naudojantis banko produktu ar pildant paraišką.
Bankais prisistatantys asmenys kartais prašo asmeninių duomenų, tačiau K. Kuzelytė-Margevičienė pataria būti atsargiems ir neatskleisti jokių perteklinių duomenų telefonu ar žinutėmis. „Jei skambinate bankui, identifikavimo metu galite būti paprašyti pasakyti paskutinius keturis asmens kodo skaičius, gimimo datą, vardą, pavardę ar adresą. Tačiau niekada neprašys slaptažodžių ar prisijungimo duomenų prie elektroninės bankininkystės“, – įspėja specialistė.
Bankai periodiškai prašo užpildyti kliento duomenų atnaujinimo anketą prisijungus prie elektroninės bankininkystės arba skambinant klientui. Šiuose klausimynuose užduodami nesudėtingi klausimai. Jei jūsų gyvenamoji vieta ar kiti duomenys nepasikeitė, dažniausiai tereikia pažymėti varnelę arba patvirtinti, kad duomenys išliko tokie patys.
„Tai yra įprastas klausimynas, užduodamas visiems klientams dėl jų pačių saugumo ir dėl KYC (klientų pažinimo) reikalavimų. Tokiais atvejais bankų paslaugų naudotojai turi nurodyti savo pajamas, santuokinį statusą, išsilavinimą ir panašius duomenis. Tačiau tokiose anketose niekada neprašoma įvesti asmens kodo ar kitų panašių, nekintančių duomenų“, – aiškina K. Kuzelytė-Margevičienė.
Bankai ir kitos finansų įstaigos telefonu ar el. paštu niekada nesiūlo investicinių galimybių, susijusių su kriptovaliutomis ar individualių įmonių akcijomis, neklausinėja apie asmenines detales ar finansinę būklę, kurią bankai paprastai gali patikrinti patys.
Svarbu atsiminti:
* Bankų darbuotojai pirmiausia kreipiasi lietuvių kalba.
* Bankų darbuotojai neskambina netikėtai ir nenaudoja „Viber“, „Whatsapp“ ar kitų programėlių.
* Bankai kreipiasi tik iš oficialių el. pašto adresų.
* Bankai niekada neprašo slaptažodžių, asmeninių detalių ar siųstis programėlių.
* Jokia finansų įstaiga nespaudžia skubėti.
* Kilus įtarimams, skambinkite bendruoju banko pagalbos numeriu, nurodytu įstaigos interneto svetainėje.
