Lietuvos bankas jau yra gavęs daugiau nei dešimt paraiškų gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją. Dauguma jų – su trūkumais, todėl buvo operatyviai grąžintos tikslinti.
„Matome nemažą kriptoturto įmonių susidomėjimą Lietuva, kaip jurisdikcija, ir esame pasirengę užtikrinti, kad licencijavimo procesas truktų kuo trumpiau. Tačiau vertinimui turime gauti išsamią informaciją“, – sako Lietuvos banko Teisės ir Licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis.
Dažniausia paraiškų atmetimo priežastis – pretendentai nepateikė svarbių dokumentų, kurie yra būtini vadovų ir akcininkų tinkamam įvertinimui.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį – teisės aktais numatyta, jog pažymas apie nepriekaištingą reputaciją vadovai ir akcininkai turi pateikti ir iš valstybių, kurios piliečiai jie yra, ir iš rezidavimo valstybių, jeigu jos skiriasi. Taip pat akcininkai turi pasirūpinti, kad jų lėšų kilmę pagrindžiantys duomenys būtų nuoseklūs ir pagrįsti.
Akcininkų ir vadovų tinkamumo vertinimui skiriamas ypatingas dėmesys. Praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2025 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Jame nustatyta, kad išaugo atvejų, kai į Lietuvos finansų sektorių nesėkmingai ketino investuoti asmenys, turėję sąsajų su rusija, skaičius. Tikėtina, kad tokiomis investicijomis siekiama susikurti galimybių tarptautinėms sankcijoms apeiti.
Lietuvos bankas siekia, kad mūsų šalies, o kartu ir visos Europos Sąjungos rinką pasiektų tik patikimi dalyviai, nes, gavęs licenciją mūsų šalyje, kriptoturto paslaugų teikėjas galėtų teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje.
