Lietuvos ekonomika ir toliau demonstruoja atsparumą prekybos tarifų nulemtiems sukrėtimams. Svarbiu augimo varikliu tampa aukštos pridėtinės vertės gamyba bei informacijos ir ryšių technologijų paslaugos. Lietuvos ekonomikai dar sparčiau augti sutrukdė trumpam paūmėjusi infliacija, slopinanti tiek perkamosios galios, tiek vartojimo didėjimą.
„Pasaulio ekonomikos pokyčiai, kuriuos sukėlė sąmyšis dėl prekybos politikos nesutarimų, kol kas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros – ir toliau esame augimo kelyje. Suprantame, kad Lietuva nėra izoliuota šiais audringais laikais, tačiau turime pagrindo manyti, kad mūsų ekonomikos stipriosios pusės leis išlaikyti šiek tiek lėtesnį, tačiau vis dar pakankamai spartų augimą per artimiausius trejus metus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
https://www.youtube.com/watch?v=-3rrxxwusbu
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,8 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau, nei prognozuota kovo mėn. 2026 m. ekonomika taip pat turėtų augti 2,8, o 2027 m. – 2,9 proc.
Į šias prognozes nėra įtrauktas galimas JAV prekybos muitų tarifų padidinimas šių metų liepos mėn. Jei nuo liepos mėn. Europos Sąjungai (ES) taikomi muitai iš viso būtų padidinti 20 proc. punktų, Lietuvos ūkio plėtra per artimiausius trejus metus būtų apie 0,4 proc. punkto lėtesnė, palyginti su ta ekonomine raida, jei šiemet JAV muitų tarifai nebūtų buvę keičiami (tarifai būtų taikomi 2024 m. dydžio).
Lietuvos ekonomiką pirmyn ir toliau traukia apdirbamoji gamyba – joje vis didesnis vaidmuo tenka moderniosios chemijos, optikos ir kompiuterių gamintojams. Šis struktūrinis pokytis, kuris stebimas jau ne pirmą ketvirtį, patvirtina, kad Lietuvos verslas geba prisitaikyti ir augti net nestabilios aplinkos sąlygomis.
Viena sparčiausiai augančių ekonomikos šakų tapo informacijos ir ryšių technologijų sektorius. Dar ne taip seniai nišiniu laikytas sektorius reikšmingai išplėtė savo veiklos apimtį ir šiuo metu sukuria beveik 6 proc. BVP. Šio sektoriaus įmonės drąsiai jungiasi į globalias tiekimo grandines, jų paslaugų eksportas jau sudaro daugiau kaip 3 proc. BVP.
Bendras Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 3,3, o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai 2,7 ir 3,5 proc. Eksportas prognozuojamu laikotarpiu turėtų didėti beveik dvigubai lėčiau nei pastarąjį dešimtmetį, tam didžiausią įtaką darys geopolitinė situacija, neapibrėžtumas ir įvesti prekybos muitai – jie lems mažesnę Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausą.
Silpnesnę prekių ir paslaugų eksporto raidą turėtų atsverti gana didelė vidaus paklausa, numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu augs tiek investicijos, tiek namų ūkių vartojimas.
Prognozuojama, kad, pernai šiek tiek daugiau kaip 1 proc. sumenkusios, šiemet investicijos atsigaus ir padidės 6,9 proc. Investicijas skatina ir toliau nemenki lėšų iš ES paramos fondų srautai, švelnėjanti pinigų politika. 2026 m. investicijos turėtų augti 5,2, o 2027 m. – 3,5 proc.
Namų ūkiai taip pat turės nemenkų galimybių didinti vartojimą dėl jau netrumpą laiką gana sparčiai didėjančios perkamosios galios ir geros finansinės padėties. Prognozuojama, kad privatusis vartojimas 2025 m. augs 3,8, o 2026 ir 2027 m. – atitinkamai 4,0 ir 3,7 proc.
Padėtis darbo rinkoje tebėra gana stabili, nedaug keičiasi nedarbo lygis, tačiau jis yra didesnis nei prieš prasidedant vangesnės ekonominės raidos laikotarpiui 2022 m. Prognozuojama, kad, pernai padidėjęs iki 7,1, šiemet nedarbo lygis sumenks iki 6,7 proc., o vėlesniais metais toliau iš lėto mažės.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 10,4, 2025 m. pakils 8,7 proc. 2026 m. jo augimas sulėtės iki 8,3, 2027 m. – iki 7,7 proc. Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams.
Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 3,3 proc., o jau kitąmet vėl taps įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad 2026 m. infliacija sudarys 2,5, o 2027 m. – 2,6 proc.
Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje.
