Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atspari, tačiau aukštumas pasiekęs neapibrėžtumas dėl prekybos politikos gali riboti ekonomikos augimą. Tai darytų neigiamą įtaką įmonių finansinei būklei ir jų galimybėms grąžinti skolą, o kartu ir šalies finansiniam stabilumui. Bankų finansiniai rodikliai yra geri, testavimas rodo, kad sektorius gebėtų atlaikyti ir nepalankius ekonominės raidos scenarijus, tačiau situacija tarp bankų yra labai skirtinga.
„Ne vienus metus gyvename itin sudėtingais laikais, o pastaruoju metu išorės situacija tapo dar mažiau prognozuojama. Neapibrėžtumą didina nemažėjanti geopolitinė įtampa ir prekybos politikos nesutarimai, todėl bendras rizikų finansiniam stabilumui lygis yra išaugęs. Tai nereiškia, kad Lietuvos finansų sistemos situacija tapo bloga, ji tebėra stabili, tačiau privalome būti budrūs ir aktyviai reaguoti į galimus iššūkius“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos gyventojų ir įmonių finansinė padėtis yra gera, paskolas grąžinti nevėluojama, tačiau situacija gali keistis, jei išsipildys rizikos dėl JAV planuojamų prekybos tarifų. Tą pirmiausia pajustų su šia šalimi tiesiogiai ir netiesiogiai prekiaujančios įmonės.
Mažėjant palūkanų normoms, gyventojų ir įmonių skolinimo tempai paspartėjo. Vis dėlto daliai verslo bankų kreditavimas tebėra sunkiai prieinamas, todėl įmonės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius – kapitalo rinką, sutelktinio finansavimo platformas, skolina viena kitai.
Stebimas būsto rinkos atsigavimas. Čia kainos kyla nuosaikiai, joms įsibėgėti neleidžia pakankama pasiūla. Siekiant, kad būsto įperkamumas ir ateityje būtų geras, itin svarbu užtikrinti pakankamą būstų pasiūlą – tam svarbus statytojų ir savivaldos lankstumas, aktyvesnė renovacija.
Bankų sektorius taip pat demonstruoja atsparumą svyravimams pasaulio finansų rinkose: dirba pelningai, turi stabilius finansavimo šaltinius. Sektoriaus testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jis gebėtų atlaikyti nepalankius ekonominės raidos scenarijus ar netikėtus likvidumo sukrėtimus.
Vis dėlto bankų padėtis skiriasi. Didžiųjų bankų, o kartu ir viso bankų sektoriaus kapitalo pakanka atlaikyti nepalankųjį testavimo scenarijų, tačiau keliems mažesniems bankams galėtų iškilti papildomo kapitalo poreikis, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę.
https://www.youtube.com/watch?v=fp76oohalek
Įvertinęs finansų sistemos padėtį ir pasaulio ekonomikos tendencijas, Lietuvos bankas naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijo tris pagrindines rizikas.
Ekonominis neapibrėžtumas ir tarptautinės prekybos įtampos. Šie veiksniai gali neigiamai paveikti finansinį stabilumą, ypač įmonių finansinę būklę, o kartu ir jų galimybes grąžinti skolą. Kartu tai darytų neigiamą įtaką ir paveiktų įmonių darbuotojų finansinę padėtį. Dėl didėlio įmonių tarpusavio susietumo rizikos užkratas galėtų pabloginti ir kitų sektorių įmonių finansinę padėtį. Ši rizika per metus padidėjo.
Komercinio NT rinkos korekcijos rizika. Ji kyla dėl perteklinės biurų ir iš dalies gamybos patalpų pasiūlos, sumažėjusios paklausos ir tebesančių didelių skolos refinansavimo išlaidų. Kita vertus, stabilios nuomos kainos rodo, kad rimtesnių sunkumų rinkoje nėra. Šios rizikos lygis per 2024 m. nepakito.
Sisteminės svarbos kibernetinių atakų rizika. Jau kelerius metus iš mūsų akiračio nesitraukianti rizika tebėra padidėjusi išaugusių geopolitinių grėsmių ir rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą fone. Finansų sistemos dalyviai vis dažniau tampa kibernetinių atakų taikiniu, tačiau iki šiol dėl to nepatyrė reikšmingų nuostolių ir sugebėjo greitai atkurti sutrikusią veiklą. Ši rizika per praėjusius metus nepakito.
Reaguodamas į minėtas rizikas, Lietuvos bankas nuosekliai ir kryptingai stiprina finansų sistemos atsparumą. Tai visų pirma yra makroprudencinės priemonės – sprendimai dėl bankų kapitalo rezervų bei nuo NT burbulų ir gyventojų perteklinio įsiskolinimo saugantys Atsakingojo skolinimo nuostatai.
Lietuvos bankas šiemet planuoja atsakingojo skolinimo priemonių išsamią peržiūrą – bus vertinamas jų veikimas ir rinkoje taikoma praktika. Taip pat planuojamas įmonių kreditavimo vertinimas, pirmiausia dėl paskoloms taikomų užstato reikalavimų.
Finansų rinkos stabilumui ne mažiau svarbi yra ir efektyviai veikianti bei sveika konkurencija pasižyminti rinka. Nuo 2025 m. vasario mėn. įsigaliojo būsto paskolų refinansavimas supaprastina tvarka, o nuo gegužės mėn. didieji kredito davėjai būstui besiskolinantiems gyventojams turi pasiūlyti bent du palūkanų normų pasirinkimus – kintamąsias ir fiksuotąsias palūkanas bent penkeriems metams.
Šie Lietuvos banko inicijuoti pakeitimai gyventojams leidžia paskolas refinansuoti paprasčiau, greičiau ir pigiau, taip pat užtikrina realią, o ne teorinę, galimybę pasirinkti priimtiniausią palūkanų normų rūšį.
Finansinio stabilumo apžvalgą Lietuvos bankas skelbia kartą per metus. Jos paskirtis – apžvelgti finansų sektoriaus būklę ir pagrindines tendencijas, įvertinti galimas rizikas Lietuvos finansų sistemai ir įvardyti galimybes jas atremti.
Lietuvos banko valdybos pirmininko G. Šimkaus pristatymas spaudos konferencijoje
