Netikėtai gavę milijoną eurų, lietuviai didžiąją dalį šių lėšų investuotų į nekilnojamąjį turtą (NT), finansų rinkas arba skirtų savo pomėgiams, rodo Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos (LIŠTVA) užsakymu atliktas tyrimas.
LIŠTVA valdybos pirmininkė Asta Jovaišienė teigia, kad asociacijos narių patirtis dirbant su turtingomis Lietuvos šeimomis patvirtina, jog investicijos į NT išlieka populiariausios. NT vertinamas kaip patikima priemonė apsaugoti turtą nuo infliacijos ir rinkos svyravimų.
Apklausa parodė, kad 58 proc. respondentų netikėtai gavę didelę pinigų sumą, ją investuotų į NT. Dažniausiai tokį pasirinkimą nurodė moterys ir aukštojo išsilavinimo asmenys. Jaunesni gyventojai iš mažesnių miestų linkę pinigus skirti savo pomėgiams, pavyzdžiui, kelionėms (42 proc. respondentų). Tuo tarpu 31 proc. 36-45 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turinčių ir didžiausias pajamas gaunančių didmiesčių gyventojų investuotų į finansų rinkas.
A. Jovaišienė pažymi, kad investuojant į NT, dažnai pasirenkamas komercinis turtas, siekiant gauti nuomos pajamas arba pasipelnyti iš vertės augimo. Taip pat populiaru skolinti lėšas dideliems NT projektams arba įsigyti NT fondų vienetų, pasikonsultavus su profesionaliais turto valdytojais.
Tyrimas atskleidė, kad įsigiję NT ir pasirūpinę finansine ateitimi, gyventojai gautus pinigus skirtų svajonių daiktams (28 proc.), indėliams (28 proc.) ir paramai artimiesiems (23 proc.). Mažiau respondentų linkę grąžinti skolas (19 proc.) ar pradėti verslą (10 proc.).
Didžiausią riziką gyventojai įžvelgia infliacijoje (62 proc.) ir geopolitinėje įtampoje (58 proc.). Infliacija labiau neramina rajonų centrų ir kaimo gyventojus, o geopolitinė įtampa – 46 metų ir vyresnius respondentus. NT kainų burbulas kelia nerimą 26-35 metų amžiaus grupei (21 proc.).
LIŠTVA valdybos narys Modestas Plakys teigia, kad infliacija ir geopolitinės rizikos kelia susirūpinimą, tačiau neatgraso nuo investicijų į NT.
M. Plakys atkreipia dėmesį, kad turtingų Lietuvos šeimų investicijos į NT vis dar didesnės, nei turtingų pasaulio šeimų, kurios įprastai NT skiria ne daugiau nei 25 proc. viso turto portfelio.
Pasak jo, pasiturinčios šeimos, siekdamos valdyti geopolitines rizikas, atidaro sąskaitas užsienio bankuose, investuoja į užsienio vertybinius popierius arba įsigyja NT Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje bei ieško kitų pasyvias pajamas generuojančių investicijų. Augantys verslai steigia įmones arba įsigyja veikiančius verslus Vakarų Europoje.
Apklausti respondentai, pasirinkę investuoti į finansines priemones (31 proc.), dažniausiai rinktųsi diversifikuotus portfelius: akcijas (28 proc.), fondus (19 proc.), obligacijas (16 proc.), NT fondus (16 proc.) ir alternatyvias investicijas (16 proc.). Kriptovaliutoms lietuviai skirtų tik 5 proc. savo investicijų.
A. Jovaišienė teigia, kad investuoti į finansines priemones labiausiai linkę aukštojo išsilavinimo, didžiausias pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai. Finansinio raštingumo stoka ir ribotos finansinės galimybės gali būti pagrindinės priežastys, kodėl kiti to nedaro.
„Spinter research“ apklausė 1009 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų amžiaus 2024 metų sausį.
Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacija įkurta 2024 metais ir vienija 12 narių.
