Artėjant naujai pinigų apvalinimo tvarkai, policija ir bankų ekspertai įspėja gyventojus dėl galimo sukčių suaktyvėjimo. Balandžio mėnesį jau užfiksuota nemažai atvejų, kai apgavikai, prisistatę bankų darbuotojais, išviliojo dideles sumas iš gyventojų. „Urbo” banko specialistai atkreipia dėmesį, kad sukčiai gali pasinaudoti gegužės 1 dieną įsigaliosiančia nauja grynųjų pinigų apvalinimo tvarka.
Petras Gotautas, „Urbo” banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius, pabrėžia, kad jokių specialių priemonių, susijusių su pinigų keitimu, nebus. Jis perspėja, kad jei kas nors skambina, rašo žinutes ar net ateina į namus siūlydamasis iškeisti smulkias monetas ar „padėti” kitais piniginiais klausimais, tai beveik neabejotinai yra sukčius.
P. Gotautas primena 2015 metus, kai įvedus eurą, sukčiai apsimetinėjo policijos pareigūnais ar bankų atstovais ir apgaudinėjo žmones. Jie „registravo” banknotų serijos numerius, „keitė” eurus palankesniu kursu ir „tikrino”, ar banknotai nėra padirbti. Dabar, įsigaliojus naujai tvarkai, jie vėl gali suaktyvėti.
Nors šįkart „surašinėti banknotų numerių” nebus įmanoma, gyventojų informacijos trūkumas apie naująją tvarką gali tapti palankia aplinka nusikaltėliams, teigia P. Gotautas. Jis prognozuoja, kad padaugės bandymų apgauti žmones telefonu ar žinutėmis. Taip pat neatmetama galimybė, kad suaktyvės ir sukčiai, vaikščiojantys po namus ir siūlantys „pagalbą” susigaudyti naujoje tvarkoje, iškeisti smulkias monetas, „patvirtinti” apvalinimo nustatymus, atnaujinti korteles ar perduoti grynuosius pinigus mainams.
„Urbo” banko ekspertas dar kartą pabrėžia, kad nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai niekada neprašo atskleisti asmeninių duomenų, elektroninės bankininkystės prisijungimų ar banko kortelių informacijos telefonu ar socialiniuose tinkluose.
Jis taip pat pataria būti budriems ir neįsileisti nepažįstamųjų į namus, net jei jie teigia esantys banko ar valstybinių institucijų darbuotojai. Geriausia nueiti į policiją ar atitinkamą instituciją ir išsiaiškinti situaciją vietoje, sako P. Gotautas.
Banko atstovas įspėja nepasitikėti pažadais iškeisti monetas ar „kompensuoti” apvalinimus, nes tai yra sukčiavimo požymiai. Jis primena, kad niekas neplanuoja jokių monetų keitimo ar surinkimo „paslaugų namuose” dėl naujosios tvarkos.
Naujoji grynųjų pinigų apvalinimo tvarka, įsigaliosianti gegužės 1 d., nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų. Bus apvalinama tik bendra pirkinių krepšelio suma, o atskirų prekių kainos išliks tikslios iki cento. Apvalinimas bus taikomas tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant banko mokėjimo, dovanų kortelėmis ar lojalumo kortelių taškais, suma nebus apvalinama.
Apvalinant galutinę kainą, bus laikomasi įprastų taisyklių: jei centų suma baigiasi 1, 2, 6 ir 7, bus apvalinama į mažesnę pusę; jei baigiasi 3, 4, 8 ir 9 – į didesnę. Jokių specialių priemonių keičiant smulkiąsias monetas nebus. 1 ir 2 centų monetos ir toliau bus teisėta atsiskaitymo priemonė, kuria bus galima atsiskaityti neribotą laiką.
Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Bankuose ji nepaveiks kliento įmokamų ar išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai.
Lietuva taps aštuntąja euro zonos šalimi, mažinančia 1 ir 2 centų monetų kiekį. Tai jau daro Suomija, Olandija, Italija, Slovakija, Airija, Belgija ir Estija. Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 80 tonų smulkiausio nominalo monetų, iš kurių didžioji dalis negrįžta į apyvartą. Skaičiuojama, kad nuo euro įvedimo žmonės jau „prarado” apie 3 mln. eurų vertės smulkiųjų monetų.
Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja daugiau nei 300 milijonų 1 ir 2 centų monetų, nors jų bendra vertė sudaro vos 3 proc. visų monetų vertės. Nustojus jas kaldinti, bus taupomi gamtos ištekliai ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.
