Aplinkosaugininkai įspėja žemės savininkus: vandens telkinių pakrančių tvarkymo darbai privalo palaukti iki tinkamo meto. Prasidėjus žuvų nerštui ir paukščių perėjimo sezonui, bet kokie darbai vandens telkinių pakrantėse yra griežtai draudžiami. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. galioja draudimas vykdyti bet kokius vandens telkinių tvarkymo darbus. Rekomenduojama šiuos darbus atlikti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, tačiau būtina atsižvelgti į laikotarpį nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d., kai vyksta lašišinių žuvų nerštas ir migracija.
Draudimo metu negalima valyti pakrančių, šalinti vandens augalų, pilti mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą) į vandens telkinio dugną ar įrenginėti dirbtinių nerštaviečių. Šie apribojimai yra nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše, kurį būtina žinoti planuojant darbus.
„Svarbu ne tik laikytis nustatytų reikalavimų, bet ir atsakingai tvarkyti susidariusias atliekas. Palikta supūti vandens augalų biomasė teršia vandens telkinį ir pablogina vandens kokybę. Susmulkinti ir paskleisti augalų šakniastiebiai bei pumpurai gali paskatinti vandens augalijos plėtimąsi“, – teigia Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Elona Pipiraitė.
Tačiau yra išimčių, kai draudimas netaikomas:
* Darbai miestų ir miestelių rekreacinėse teritorijose, tačiau apribojimai galioja draudžiamuoju laikotarpiu.
* Valstybės strateginiuose dokumentuose patvirtintos veiklos, skirtos vandens telkinių būklei ir žuvų migracijos sąlygoms gerinti.
* Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymas ne saugomose teritorijose.
* Laivyba, ekstremalių situacijų likvidavimas, melioracija/statyba, priešgaisrinė sauga, kūdros, jūra, krašto ar valstybės sienos apsauga.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede nurodyta, kada būtina pateikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui. Pranešimas arba projektas (įskaitant ir melioracijos projekto apsauginę dalį) teikiamas Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai nėra saugomoje teritorijoje.
Net jei darbai atlikti leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Iškastas dugno nuosėdas ir nupjautą biomasę būtina surinkti ir išvežti už pakrantės apsaugos juostos ribų.
Norint naudoti dugno nuosėdas tręšimui, būtina atlikti tyrimus ir užtikrinti, kad būtų naudojamos tik I kategorijos (mažiausią sunkiųjų metalų koncentraciją turinčios) nuosėdos.
Gyventojai, tvarkydami pakrantes, dažnai siekia kirsti medžius, šalinti krūmynus ar išvartas. Tačiau pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą, tai nelaikoma tiesioginiu pakrantės tvarkymu. Tokiais atvejais būtina vadovautis Želdynų įstatymo reikalavimais, o želdinių tvarkymą prižiūri savivaldybių administracijos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar tvarkoma teritorija yra vandens telkinys, ar patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ar juostą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos sąlygos, kurių privaloma laikytis tvarkant šias teritorijas.
Už pažeidimus gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 264 str. 1 d. (įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų) arba pagal 256 str. 7 d. (bauda nuo 300 iki 560 eurų asmenims ir nuo 600 iki 1 450 eurų juridinių asmenų vadovams).
Jei turite klausimų, kreipkitės į Aplinkos apsaugos departamento specialistus telefonu +370 700 02022
