Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) griežtai pasisako prieš planus gilinti Neries ir Nemuno upes, siekiant vystyti vandens kelią. Organizacija teigia, kad tokie veiksmai gali padaryti nepataisomą žalą unikalioms upių ekosistemoms.
LMŽD direktorius Laimonas Daukša pabrėžia, kad Neries ir Nemuno upės yra namai daugybei žuvų rūšių, paukščių, bestuburių ir kitų vandens organizmų. Gilinimo darbai, įskaitant vagos valymą ir riedulių šalinimą, gali radikaliai pakeisti upių ekosistemą.
Pasak L. Daukšos, šie planai kelia didelę grėsmę Lietuvos upių biologinei įvairovei, žvejybai ir medžioklei. Išgilinę upių vagas, galime sunaikinti daugybę buveinių ir žuvų nerštaviečių, o kai kurios rūšys gali net išnykti.
Vidaus vandens kelių direkcija siekia sukurti vandens kelią, jungiantį Vilnių ir Kauną, kuris būtų tinkamas ne tik keleiviams, bet ir kroviniams gabenti. Planuojama, kad projektas kainuos apie 20 milijonų eurų. Tačiau ši iniciatyva sulaukė kritikos iš mokslininkų ir aplinkosaugininkų, kurie perspėja apie galimą ekologinės pusiausvyros pažeidimą.
L. Daukša atkreipia dėmesį, kad Neries upė pasižymi natūraliu hidrologiniu režimu, kuriame vandens lygis ir debitas kinta priklausomai nuo metų laiko. Gilinimo darbai gali sutrikdyti šį natūralų režimą, neigiamai paveikdami ne tik upės ekosistemą ir gyvūniją, bet ir aplinkinius gyventojus.
Jis taip pat pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais upių vandeningumas mažėja, ypač šiltuoju metų laiku, o tai kelia abejonių dėl tokių projektų tvarumo. „Investicijos į upių gilinimą yra abejotinos tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Trūksta viešai prieinamų kaštų naudos analizių dėl jau atliktų Nemuno žemupio gilinimo darbų atsiperkamumo, krovinių gabenimo intensyvumo, jau nekalbant apie klimato kaitą“, – teigia L. Daukša.
LMŽD savo poziciją raštu pateikė Vidaus vandens kelių direkcijai ir Aplinkos ministerijai.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas taip pat yra užsiminęs apie laivybos Neryje atgaivinimą, teigdamas, kad upė galėtų būti pritaikyta transportui, turizmui ir kariniam mobilumui. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad tokio poreikio nemato, tačiau neprieštarauja savivaldybių iniciatyvoms. Lietuvos kariuomenė teigia, kad šiuo metu upių pritaikymas kariniam mobilumui nėra svarstomas, bet prie šio klausimo gali būti grįžtama ateityje.
