Ketvirtadienio vakarą Kauno gyventojai ir apskritai žmonės iš visos Lietuvos socialiniuose tinkluose dalijosi nuostabiais vaizdais – perlamutriniais debesimis, kurie yra gana retas reiškinys Lietuvoje. Apie galimybę juos pamatyti dar vakar pranešė žinomas meteorologas Gytis Valaika savo „Facebook” puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje”, nurodydamas, kad geriausia juos stebėti giedru oru saulėtekio ar saulėlydžio metu. Nors didžiausia tikimybė išvysti šį reiškinį buvo pajūryje, tačiau Kauno mieste ir rajone taip pat buvo matomi įspūdingi vaizdai.
G. Valaika savo įraše aprašė, kad perlamutriniai debesys, nors ir nebuvo labai tankūs, atrodė gražiai su savo besikeičiančiomis pastelinėmis spalvomis. Jis paaiškino, kad šie debesys skiriasi nuo įprastų plunksninių debesų dėl savo švytėjimo juostomis, kas rodo, jog jie yra kur kas aukščiau (15-25 km) nei įprasti debesys (iki 10-13 km). Meteorologas taip pat patvirtino, kad palydoviniai vaizdai nerodė plunksninių debesų toje dangaus pusėje, ir kolegos iš užsienio bei Norvegijoje perlamutrus debesis stebinti lietuvė Ramunė Šapailaitė patvirtino, kad tai buvo perlamutriniai debesys.
Perlamutriniai debesys (PSC) yra labai reti ir pasirodo tik žiemą poliarinėse srityse, kai stratosferoje temperatūra nukrenta žemiau -78°C. Meteorologas paaiškino, kad šie debesys yra ne tik gražus reiškinys, bet ir turi įtakos ozono sluoksniui, nes vykstantys cheminės reakcijos, kai saulė juos apšviečia, pradeda ardyti stratosferoje esantį ozono sluoksnį. G. Valaika taip pat pranešė, kad yra tikimybė išvysti šiuos debesis ir penktadienį, prieš saulei patekant ir vakare nusileidus.
Perlamutriniai debesys yra ne tik įspūdingas gamtos reiškinys, bet ir svarbus tyrimo objektas, suteikiantis galimybę mokslininkams suprasti daugiau apie atmosferos procesus ir ozono sluoksnio būklę. Nors Lietuvoje jie pasirodo retai, tačiau kai jie pasirodo, tai yra puiki proga žmonėms pamatyti šį nuostabų reiškinį ir mokslininkams atlikti tyrimus.
