Nuo tada, kai pernai įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto atliekas, kai kurios Lietuvos savivaldybės susidūrė su iššūkiais. Dalis jų vis dar neturi reikalingos infrastruktūros atliekų surinkimui, o kitos nusprendė perdirbti tik dalį susidarančių maisto likučių. Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybė šiuo metu nesurenka gyvūninės kilmės maisto atliekų. Aplinkos ministerijos duomenimis, net penkios iš devynių savivaldybių, kurios nerūšiuoja maisto atliekų, priklauso Marijampolės regionui.
Ministerijos pateiktais duomenimis, per praėjusius metus iš gyventojų buvo surinkta 13,2 tūkst. tonų maisto atliekų. Europos Sąjungos (ES) Atliekų pagrindų direktyva įpareigoja gyventojus rūšiuoti šias atliekas, atskiriant jas nuo bendro atliekų srauto. Aplinkos ministerija, siekdama išvengti galimų finansinių sankcijų iš Europos Komisijos (EK) dėl direktyvos nesilaikymo, pateikė Seimui projektą, kuriuo siūloma įpareigoti savivaldybes finansiškai prisidėti prie galimos baudos, jei Lietuva nepasiektų numatytų atliekų tvarkymo tikslų.
Raseinių rajono savivaldybės atstovas Tomas Andriulis teigė, kad 2024 metais rajone buvo surinkta ir sutvarkyta 1732,29 tonos biologiškai skaidžių atliekų. Jis patikslino, kad atliekos savivaldybėje surenkamos nuo 2023 metų, tačiau rajonas vis dar nesurenka mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų ir termiškai apdorotų maisto atliekų. Visas Kauno regiono, įskaitant Raseinių rajoną, maisto atliekas tvarko Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), tačiau šis centras kol kas neturi galimybių pats perdirbti šių atliekų. Kauno RATC atstovė Živilė Valaitytė teigė, kad visos centre surinktos atliekos yra perduodamos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui.
Kauno RATC, surinkęs 834,78 tonas atliekų nuo praėjusių metų rugsėjo, planuoja teikti paraišką dėl maisto atliekų perdirbimo infrastruktūros sukūrimo. „Tikimasi, kad po kelerių metų bus surenkama iki 10 tūkst. tonų maisto atliekų“, – sakė Ž. Valaitytė. Iš šių atliekų planuojama gaminti kompostą. Aplinkos ministerija pripažįsta, kad kai kurios savivaldybės nebuvo tinkamai pasirengusios maisto atliekų surinkimui. Ministerijos atstovė Greta Česnaitytė teigė, kad užtruko maisto atliekų surinkimo priemonių įsigijimas, infrastruktūros pritaikymas bei sutarčių su atliekų vežėjais pasirašymas dėl vykdomų viešųjų pirkimų.
Paklausta, ar savivaldybės, kurios rūšiuoja tik dalį maisto atliekų, nepažeidžia ES direktyvos, ministerija teigė, kad tokį sprendimą toleruoja. „Kiekviena Lietuvos savivaldybė yra patvirtinusi savo atliekų tvarkymo taisykles“, – sakė G. Česnaitytė. Vis dėlto, įvertinusi maisto atliekų surinkimo rezultatus, ministerija neatmeta galimybės įvesti minimalius reikalavimus, pavyzdžiui, nustatyti reikalavimą rinkti ir gyvūninės kilmės maisto atliekas. Nors maisto atliekas nuo bendro atliekų srauto būtina atskirti jau daugiau nei metus, šio reikalavimo nesilaikančioms savivaldybėms baudos nėra numatytos.
Siekiant užtikrinti, kad Lietuva iki 2025 metų pasiektų atliekų tvarkymo tikslus, EK rekomendavo stiprinti savivaldybių atsakomybę ir numatyti priemones, skatinančias savivaldybes pasiekti nustatytus tikslus. Aplinkos ministerija Seimui pateikė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma įpareigoti savivaldybes prisidėti prie galimos Lietuvai paskirtos finansinės sankcijos. „Tokia nuostata veiktų kaip prevencinė priemonė, skatinanti savivaldybes aktyviau siekti atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslų – pavyzdžiui, iki 2030 metų numatyta perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų“, – teigė ministerijos atstovė. Ministerija taip pat planuoja finansiškai skatinti savivaldybes, kurios įgyvendins keliamus atliekų surinkimo tikslus.
Aplinkos ministerijos teigimu, 2023 metais, kai dar nebuvo privaloma atskirti maisto atliekų, jų buvo surinkta 3,5 tūkst. tonų. „Atskirai išrūšiuotų ir iš gyventojų surinktų maisto ir virtuvės atliekų kiekis per vienerius metus išaugo beveik keturis kartus. Tai rodo, kad žmonės supranta rūšiavimo svarbą“, – sakė ministerijos atstovė G. Česnaitytė. Vilniaus miesto savivaldybė vasario pradžioje pranešė, kad vilniečiai kiek daugiau nei per metus oranžiniais maišeliais surinko per 2,8 tūkst. tonų maisto atliekų. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius nurodė, kad 2024 metais centras iš viso Klaipėdos regiono priėmė ir apdorojo 1120,95 tonų maisto atliekų, iš kurių didžioji dalis – 1014,65 tonų – atkeliavo iš Klaipėdos miesto. Anot jo, Klaipėdoje maisto atliekos pradėtos rūšiuoti 2024-ųjų balandį, Neringoje – nuo gegužės, o kitos apskrities savivaldybės šį procesą pradėjo metų pabaigoje. Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtą ir sumažinti maisto švaistymą.
