Lietuvos žiemos sparčiai keičiasi: trumpėja, šyla, ir tai kelia nerimą klimatologams. Arūnas Bukantis perspėja, kad tokie pokyčiai ne tik keičia mūsų įprastą metų laikų ritmą, bet ir didina pavojingų meteorologinių reiškinių riziką.
Per pastaruosius šešis dešimtmečius, Lietuvos klimatologų duomenimis, vidutinė žiemos mėnesio temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Sausis išsiskiria kaip labiausiai atšilęs mėnuo, tačiau ir vasario temperatūros taip pat pastebimai padidėjo. Be to, meteorologinė žiema, apibrėžiama kaip laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau 0 laipsnių, sutrumpėjo maždaug 14–16 dienų.
„Visi ženklai rodo, kad mūsų žiemos tampa švelnesnės ir trumpesnės“, – teigė A. Bukantis „Žinių radijo“ eteryje.
Nors šiltesnės žiemos gali pasirodyti patrauklios, svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog šaltų orų Lietuvoje nebebus. Klimatologai, remdamiesi esamomis tendencijomis, gali prognozuoti laikotarpius, kai labiausiai tikėtinas atšalimas. „Trumpalaikiai atšalimai vis dar įmanomi, o šalčiausias laikotarpis dažniausiai būna trečiąjį sausio ir pirmąjį vasario dešimtadienius. Vis dėlto, vasario mėnesio antroje pusėje temperatūra dažnai būna teigiama“, – aiškino klimatologas.
Pokyčiai pastebimi ir kitais metų laikais. Pavyzdžiui, vasaros Lietuvoje taip pat pailgėjo maždaug puse mėnesio. Meteorologinė vasara, kai vidutinė paros temperatūra viršija 15 laipsnių, vis dažniau prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. „Jau keletą metų iš eilės rugsėjis primena vasaros mėnesį“, – pridūrė A. Bukantis.
Apibendrinant, Lietuvos klimatas tarsi „pasistūmėjo“ į pietus. Šiuo metu gyvename panašiai, kaip prieš kelis dešimtmečius gyveno Vidurio Europos gyventojai. „Lietuvoje jaučiamos Vidurio Europai būdingos klimato savybės. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra siekė 9,5 laipsnio. Tai yra neįprastai aukšta temperatūra, labiau būdinga Čekijai, Vengrijai ar Šiaurės Italijai“, – sakė A. Bukantis.
Klimatologas pabrėžia, kad šiltos žiemos ne visada yra gerai. Svyruojant temperatūrai, daugėja pavojingų meteorologinių reiškinių, tokių kaip lijundra ir plikledis, kurie kelia didelį pavojų vairuotojams ir pėstiesiems. „Negalima atsipalaiduoti, nes Lietuvoje temperatūra dažnai svyruoja apie 0 laipsnių. Jei naktį spaudžia šaltukas, o dieną temperatūra pakyla virš nulio, susidaro ledo reiškiniai, kurie yra labai pavojingi“, – aiškino A. Bukantis.
Nepaisant švelnėjančių žiemų, šalčiai niekur nedingsta ir artimiausiu metu nedingės, nes Lietuvos geografinė padėtis nesikeičia. „Todėl nereikėtų tikėtis, kad Lietuvoje ims augti bananai. Šaltų orų tikimybė išlieka ir išliks. Galbūt jie bus trumpesni ir ne tokie stiprūs kaip anksčiau, tačiau šalčio visada galime tikėtis“, – teigė klimatologas.
Be to, žiemomis padažnėjo žaibai su perkūnija. Anksčiau žaibai žiemą dažniausiai pasitaikydavo gruodį, o dabar jie fiksuojami visus metus, ypač pajūryje. „Tai susiję su padidėjusiu drėgmės kiekiu atmosferoje. Kamuoliniai debesys ir intensyvūs frontiniai procesai sudaro sąlygas žaibams susidaryti, panašiai kaip vasarą“, – sakė A. Bukantis.
Orų anomalijos stebimos ne tik Lietuvoje. Dėl klimato atšilimo visame pasaulyje vyksta pokyčiai. Šventiniu laikotarpiu Lietuvoje siautė vėjas ir pliaupė lietus, o tuo pat metu Centrinėje Amerikoje siautė sniego audra, kokios nebuvo dešimtmečius. Maroke prisnigo tiek, kad kai kur susidarė 35–40 cm pusnys. Sniego valymo mašinos dirbo visu pajėgumu net ir lietingoje Jungtinėje Karalystėje.
A. Bukantis aiškina, kad tokie pokyčiai susiję su pasikeitusia oro masių pernaša. „Atšilus vandenynams, ima persitvarkyti atmosferos cirkuliacija. Įsijungia vadinamieji meridianiniai procesai, kai oro masės iš šiaurės į pietus ima judėti intensyviai. Vietoje zoninės vakarinės pernašos vis dažniau stebima pietinė arba šiaurinė pernaša“, – pasakojo klimatologas.
Vasarą iš pietų mus pasiekia karščio bangos su tropinėmis oro masėmis, o žiemą vėsus oras iš šiaurės keliauja į pietus. „Šios vėsios oro masės veržiasi į subtropines platumas: Graikiją ir net Arabijos pusiasalį. Ten jau tampa įprasta, kad kasmet pasninga, nes šaltos oro masės susiduria su šiltomis, aktyvėja frontiniai procesai, ir jie pajunta tikrą žiemą“, – teigė A. Bukantis.
Kol lietuviai bando prisitaikyti prie karštų vasarų ir pavojingų žiemos orų, kitų šalių gyventojai priversti ieškoti būdų, kaip tvarkytis su sniegu. „Šių kraštų gyventojai nėra pasirengę žiemoms, kai iškrenta sniegas. Jie neturi valymo ir barstymo technikos. Didžioji Britanija tik prieš dešimtmetį suprato, kad oro uostuose reikia technikos keliams valyti, nes anksčiau manydavo, kad sniegas greitai nutirps. Dabar jie investuoja į žiemos priežiūrai skirtas priemones“, – tikino A. Bukantis.
