Šalnos ir sniegas vasarą? Lietuvoje tai nėra neįprasta, nors ir retai pasitaiko. Nors gegužė šiemet buvo viena šalčiausių per visą istoriją, o šalnos pridaro daug žalos ūkininkams, meteorologai primena, kad šalnos birželio pradžioje nėra kažkas neįprasto. O istorija mena ir vasaros pradžioje iškritusį sniegą, kuris kai kuriuos Lietuvos regionus, įskaitant ir Kauną, buvo nuklojęs baltu apklotu.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad nors birželio pradžioje šalnos dirvos paviršiuje kartais pasitaiko, ore jos yra itin retos. Tačiau prieš dvejus metus buvo užfiksuotas naujas birželio 4-osios šalčio rekordas, kai Varėnoje, saulei tekant, oras atšalo iki -1 laipsnio Celsijaus.
Tokia temperatūra birželį yra laikoma labai žema, nes daugelyje šalies vietovių dar nebuvo tokia užfiksuota. Žemiausios birželio mėnesio temperatūros rekordai priklauso Šilutei ir Varėnai.
Prieš 48 metus, birželio 1-osios rytą, buvo neįprastai šalta. Šilutėje šaltis siekė -2,7 laipsnio Celsijaus, o Varėnoje -2,5 laipsnio Celsijaus. Dirvos paviršius buvo dar keliais laipsniais šaltesnis, todėl šis reiškinys laikomas stichiniu ir labai pavojingu daugeliui augalų.
Tokią žemą temperatūrą lėmė vietos aplinkos sąlygos: Šilutėje vyrauja durpiniai dirvožemiai, o Varėnoje – smėlingi, kurie lengvai išspinduliuoja šilumą ir atvėsta. Specialistai atkreipia dėmesį, kad visi žemiausios oro temperatūros rekordai Lietuvoje užfiksuoti gana seniai. Tarnyba pasidalijo žemėlapiu, kuriame matyti, kad seniausi šalčio rekordai, užfiksuoti beveik prieš šimtmetį, yra Kaune, Kėdainiuose (Dotnuvoje), Panevėžyje ir Telšiuose.
Įdomu tai, kad 1928 m. birželio 2 d. dalyje Lietuvos iškrito nemažai sniego. Kaune – 6 cm, Marijampolėje ir Lazdijuose – 4 cm, Šikšnių dvare (Vilkaviškio r.) – 3 cm, Katiliškiuose (Marijampolės r.) ir Varėnoje – 2 cm, o Prienuose – 1 cm. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, vienas iš vėsiausių birželių buvo 2004 m., kai vidutinė oro temperatūra siekė 13,9 laipsnio Celsijaus, o daugiametė norma yra 15,9 laipsnio Celsijaus.
Meteorologai pasakojo, kad itin šaltas birželis buvo ir 1976 m., kai vidutinė temperatūra siekė vos 12,9 laipsnio Celsijaus, o dar šalčiau buvo 1928 m. birželį, kai vidutinė temperatūra tesiekė apie 11 laipsnių Celsijaus. Tokia reikšmė yra žema net ir lyginant su šių dienų geguže, jau nekalbant apie birželį. Neigiamą temperatūros anomaliją visais atvejais lėmė šaltos oro masės, atslinkusios nuo Arkties regiono.
Meteorologas Gytis Valaika socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ plačiau papasakojo apie sniegą, kuris prieš beveik šimtmetį, birželio 2-ąją, buvo užfiksuotas dalyje Lietuvos.
Šių metų gegužė buvo viena vėsiausių stebėjimų istorijoje, bet praeityje būta ir labai vėsių birželių. Štai, prieš beveik šimtmetį, birželio pradžioje dalyje Lietuvos buvo susidariusi sniego danga, kuri išsilaikė net keletą dienų.
Šis meteorologinis įvykis buvo įamžintas nuotraukose. Tais laikais meteorologijos stočių tinklas nebuvo tankus, bet snigimo ir sniego dangos faktas buvo užfiksuotas. Storiausia sniego danga 1928-ųjų birželio 2 dieną buvo išmatuota Kauno meteorologijos stotyje – fiksuoti net 6 cm sniego.
Birželio 1 d. šioje stotyje išmatuota 1 cm, o prie matavimo duomenų paliktas įrašas „birželio 1 d. vakare apie 6 val. pradėjo snigti ir sniegas krito visą naktį“. Tą pačią birželio 2-ąją sniego danga išmatuota ir Marijampolėje bei Lazdijuose – 4 cm, Šikšnių dvare (Vilkaviškio r.) – 3 cm, Katiliškiuose (Marijampolės r.) ir Varėnoje – 2 cm, Prienuose – 1 cm. Sniego danga buvo susiformavusi pietvakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse.
Nepaisant to, kad sniego danga susidarė ne visoje Lietuvoje, snigo ir kituose Lietuvos regionuose. Birželio 1–2 dienomis snygis fiksuotas Dotnuvoje, Joniškyje, Molėtuose, Palangoje, Panevėžyje, Tauragėje, Ukmergėje ir Vilniuje. Birželio 3 d. sniego jau neliko.
Nors tais metais Lietuvoje ir snigo bei buvo susidariusi sniego danga, tačiau labai atšalę nebuvo – daugelyje vietovių minimali oro temperatūra siekė 0–2 laipsnius šilumos. Statistika rodo, jog 1928 m. birželis Lietuvoje buvo beveik pats šalčiausias per visą stebėjimų istoriją. Vidutinė birželio mėn. oro temperatūra buvo panaši į gegužės ir siekė apie 11 laipsnių (t. y. apie 5 laipsniais šalčiau nei šių laikų birželio vidurkis). Be to, tų metų vasara buvo tokia trumpa, kad 1928 metus galima netgi įvardinti kaip metus be vasaros (šiltų dienų buvo labai mažai).
