Netoli Kauno, Karmėlavos apylinkėse, aplinkos apsaugos specialistai atlieka tyrimą dėl galimo nelegalaus vamzdžio, per kurį galimai vykdomas aplinkos teršimas. Po to, kai socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimų apie galimą taršą, aplinkosaugininkai pradėjo išsamų tyrimą, siekdami nustatyti teršėjus ir užkirsti kelią tolesniam aplinkos niokojimui. Žinomas ekonomistas atkreipė dėmesį į problemą, paviešindamas informaciją apie teršalus, patenkančius į Musinės upelį.
Marius Dubnikovas, Pakaunės gyventojas, atkreipė dėmesį į tai, kad į upelį nuolat teka teršalai. Jo teigimu, ant upelio dugno matomos nevalytos nuotekos, o riebalai nusėda ant dugno. Jis teigia, kad kartais iš vamzdžių trykšta srutas primenantys fontanai, o smarvė yra nepakenčiama. Ši situacija tęsiasi jau keletą metų. M. Dubnikovas teigia, kad pastebėjo taršą maždaug prieš ketverius metus, kai pradėjo vaikščioti palei upelį su savo šunimi. Problema nuolat kartojasi, o tarša intensyviausiai vyksta naktį. Vyrui galiausiai trūko kantrybė ir jis nusprendė paviešinti šią problemą socialiniuose tinkluose.
Po viešinimo socialiniuose tinkluose, aplinkos apsaugos tarnybos ir kitos institucijos pradėjo aktyviai veikti. Karmėlavoje dirba aplinkosaugininkų komandos, kurios tikrina šulinius ir nuotekų išleistuvus. Aplinkosaugininkai jau nustatė du galimus teršėjus. Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Vytautas Januška teigė, kad iš vieno vamzdžio tekėjo nepilnai išvalytos nuotekos iš „Giraitės vandenims“ priklausančios valyklos, o teršalų koncentracija buvo viršyta. Įmonė jau buvo informuota apie šį pažeidimą ir tarša buvo nutraukta. Iš kito vamzdžio į upelį pateko Kauno oro uosto teritorijos paviršinės nuotekos, kurios nebuvo tinkamai išvalytos. V. Januška pridūrė, kad abi bendrovės jau ne kartą buvo baustos už aplinkosaugos pažeidimus. Paimti mėginiai rodo, kad ir šiuo metu tarša iš šių bendrovių priklausančių nuotekų išleistuvų viršija nustatytas normas.
„Giraitės vandenys“ pripažįsta, kad prieš pusmetį gavo baudą, tačiau šį kartą neigia savo kaltę. Įmonės direktorius Andrius Dzevyžis teigia, kad įvyko nesusipratimas ir jie aiškinasi su aplinkosaugininkais dėl mėginių ėmimo vietos. Jis teigia, kad įmonė atliko savo tyrimus, kurie parodė, kad tarša neviršija normų. A. Dzevyžis mano, kad įmonė tapo „įkaite“ situacijoje, kurioje vyksta tarša prie jų valymo įrenginių. Lietuvos oro uostų atstovai atsisakė komentuoti situaciją gyvai ir atsiuntė tik raštišką poziciją, kurioje teigiama, kad jie teikia visą reikiamą informaciją ir deda visas pastangas, kad užkirstų kelią taršos normų viršijimui.
Aplinkosaugininkai toliau tęsia tyrimą ir ieško kitų galimų teršėjų, nes šalia upelio buvo rasta daugiau įtartinų vamzdžių, kurių savininkai nėra aiškūs. V. Januška teigė, kad atliekami kitų vamzdžių tyrimai, analizuojamos kryptys ir trasos, pilami dažai ir imami mėginiai, siekiant nustatyti, kam priklauso šie vamzdžiai. Šiuo metu, kai žiniasklaida ir aplinkosaugininkai skiria didelį dėmesį teršėjų paieškai, dvokiantis vanduo iš išleistuvų nebebėga, o upelio vanduo pamažu skaidrėja.
