Gražgarstės
Įvadas ir rūšių apibrėžimas
Gražgarstė (lot. Eruca sativa, sinonimiškai vadinama „rukola“) – vienmetis žolinis augalas, priklausantis bastutinių (Brassicaceae) šeimai. Taip pat egzistuoja artima rūšis – siauralapis šatreinis (Diplotaxis tenuifolia), vadinamas laukine gražgarste.
Auginama tiek darže, balkone, tiek ant palangės. Lapeliai turi pikantišką, riešutų ir garstyčių aromatą, o jauni – švelnesnio skonio.
2. Biologinė charakteristika
- Aukštis: 30–60 cm, stiebas stačias, šakotas.
- Lapai: lancetiški, karpytais kraštais.
- Žiedynas: reta šluotelė, žiedai šviesiai geltoni arba balti (kartais su violetinėm gyslelėm)
- Vaisius: ankšta pailga forma su išsipūtusiomis siūlėmis ir snapeliu lt.wikipedia.org.
- Cheminė sudėtis: sėklose – >1 % eterinio aliejaus (pagrindinis – garstyčių aliejus), 25–34 % aliejaus su erukine (20–44 %), linolo (12–24,9 %) ir oleino rūgštimis ir kt.; antžeminė dalis – alkaloidai, flavonoidai lt.wikipedia.org.
3. Auginimo sąlygos ir technika
- Principe augs tiek ant palangės, balkone, tiek lauke ar šiltnamyje.
- Dirvožemis: puveningas, mineralinėmis trąšomis praturtintas, lengvas (priemolys, priesmėlis), drėgnas; nemėgsta įmirkusios, rūgščios – reikalinga kalkinti; pH 6–6,8.
- Sėjimo laikas: daigai – kovą–balandį, laukui – balandį–gegužę; daigai sodinami 20×20 cm atstumais; daigai retinami iki 10–15 cm tarpai.
- Temperatūra: dygimui – 8–15 °C; augimui – 15–20 °C; virš 23 °C dygimas blogėja
- Laistymas: rytinis, gausus, bet retas; karščio metu – aštresnis skonis, greičiau formuojasi žiedynai.
- Tręšimas: kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, daug kalio (200–250 g/m²).
- Intervalinė sėja: kas 10–15 dienų užtikrina nuolatinį derlių; kereliai atželia po nuskynimo.
- Derlius: birželio–rugsėjo mėnesiais; pirmą derlių galima nuskinti po ~3 savaičių, kai augalas 10–15 cm aukščio.
- Vasariška rekomendacija: pavėsis ir apipurškimas padeda išlaikyti skonį ir struktūrą karštą dieną
Maistinė ir kulinarinė vertė
- Skonis: intensyvus, kartus, pikantiškas, su riešutų/garstyčių natomis; maišoma su kitomis salotomis dėl tvirto skonio.
- Kulinarinis panaudojimas:
- Populiarus salotose – vienas iš labiausiai atpažįstamų aromatinių lapų.
- Gardinimui – picos, sumuštiniai, makaronai, padažai, sūriai, mėsos patiekalai – .
- Padažai: susmulkinta su alyvuogių aliejumi ir druska, šaldoma ledo kubeliuose.
- Maistinė vertė: nors specifiškai gražgarstė neaprašoma, salotose gaunami vitaminai A, C bei folio rūgštis (pvz., gūžinės salotos turi <…> kartų daugiau nei kitos. Rukola – puikus vitamino šaltinis dėl savo intensyvaus aromato ir derybinio efekto.
5. Populiarumo ir pardavimų statistika
Maisto kultūra keičiasi, žmonės vis aktyviau eksperimentuoja – per metus IKI siūlo apie 40 skirtingų salotų rūšių.
Lietuvoje pirkėjai renkasi ne tik tradicines salotas, bet ir retesnes: gražgarstė (rukola), kale, sultenė, radicchio – auga šių rūšių paklausa.
Farmakologinės savybės ir apibendrinimas
- Antžeminė augalo dalis turi diuretinį, antibakterinį ir virškinimą gerinantį poveikį; taip pat laktogeninių savybių lt.wikipedia.org.
- Istoriškai naudota Romos imperijoje kaip afrodiziakas, bet iki XX a. kultivacija nebuvo plačiai paplitusi lt.wikipedia.org.
- Macroskopiškai: kvapnios, aromatingos, su vertingu cheminiu profiliu sėklose ir lapuose; puikiai tinkamos šiuolaikinei maisto kultūrai.
Gražgarstė – tai daugialypis, aromatingas ir biologine prasme vertingas augalas. Nuo sėklų cheminės sudėties iki sodinimo technikos ir kulinarinio pritaikymo – jis pasižymi specifinėmis savybėmis, kurias vertina tiek sodininkai, tiek kulinarijos entuziastai.
Svarbiausi aspektai:
Populiarumas auga: per metus siūloma iki 40 salotų rūšių rinkoje, ir rukola dažnai viena jų
Vienmetis žolinis augalas, gerai pritaikytas įvairioms auginimo sąlygoms (lauke, balkone, ant palangės).
Intensyvus, pikantiškas skonis – salotoms, padažams, picos ir kt. patiekalams.
Vegetatyvinis ciklas: greita dygimo ir derliaus užsitikrinimo galimybė (per ~3 sav.), izoliacijai svarbios temperatūros ir drėgmės sąlygos.
Augalas turi farmakologinių savybių ir vertingų cheminės sudėties elementų – tiek eterinių aliejų, tiek antioksidantų.
Auginimo praktika – paprasta, efektyvi, o pakartotinis sėjimas užtikrina ilgalaikį tiekimą.
Gražgarstės (rukolos) D.U.K. – dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra gražgarstė (rukola)?
Gražgarstė – tai vienmetis bastutinių šeimos augalas (Eruca sativa), dar vadinamas rukola. Tai aromatinga salotinė daržovė, turinti pikantišką, riešutų ir garstyčių skonį.
Kuo skiriasi sėjamoji ir laukinė gražgarstė?
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) – auginama dažniausiai, lapai platesni, švelnesnio skonio.
Laukinė gražgarstė (Diplotaxis tenuifolia) – siauresni lapai, intensyvesnio, kartesnio skonio, ilgiau auga.
Kokios sąlygos reikalingos gražgarstėms auginti?
Gražgarstės mėgsta lengvą, purų, puveningą dirvožemį, drėgmę ir 15–20 °C temperatūrą. Nemėgsta sausros ir rūgštaus dirvožemio.
Kada galima sėti gražgarstes?
Lauke – nuo balandžio iki rugsėjo.
Šiltnamyje ar ant palangės – ištisus metus.
Dažnai sėjamos kas 10–15 dienų, kad nuolat turėti šviežio derliaus.
Per kiek laiko užauga gražgarstė?
Pirmuosius lapelius galima skinti jau po 3 savaičių nuo pasėjimo, kai augalas būna 10–15 cm aukščio.
Kaip skinti gražgarstes, kad augalas atželstų?
Lapai skinami po kelis, nupjaunant viršutinę dalį, bet paliekant šaknį. Tokiu būdu kerelis atželia dar 2–3 kartus.
Kaip vartojamos gražgarstės?
Jos dedamos į salotas, naudojamos picoms, makaronams, sumuštiniams, padažams, sriuboms gardinti. Taip pat galima maišyti su kitomis švelnesnėmis salotomis.
Kokia maistinė gražgarstės vertė?
Gražgarstės turi daug vitamino C, K, folio rūgšties, kalcio, geležies. Jos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir teigiamai veikia virškinimą.
Ar gražgarstės turi gydomųjų savybių?
Taip, jos gali padėti virškinimui, skatinti šlapimo išsiskyrimą, turi antibakterinį poveikį. Istoriškai laikytos afrodiziaku.
Ar gražgarstės populiarios Lietuvoje?
Taip. Pastaraisiais metais jų paklausa išaugo – prekybos tinklai siūlo daugiau kaip 30–40 skirtingų salotų rūšių, tarp jų ir rukolą, kuri vis dažniau pasirenkama dėl savo išskirtinio skonio.