Ar gera valia ar pavojingas aplaidumas? – „Labdara“ prie konteinerių kelia klausimus.
Per ilgus žurnalistinio darbo metus išsiugdžiau įprotį stebėti aplinką ir atkreipti dėmesį į detales, kurios verčia susimąstyti. Šį kartą, pastebėjęs prie konteinerio paliktus konservus, ėmiau svarstyti, ar norėdami padaryti „gerą darbą“, kartais nepadarome meškos paslaugos.
Kažkieno palikta „dovana“
Jau kurį laiką aš ir, manau, daugelis kitų, ypač gyvenantys daugiabučių rajonuose, pastebime prie požeminių šiukšlių konteinerių paliktus įvairius daiktus – baldus, drabužius ir net maisto produktus, dažniausiai konservuotus. Savaitės viduryje Šilainiuose, netoli savo namų, Rasytės gatvės pradžioje, pamačiau panašią „labdarą“.
Šalia konteinerių buvo palikta keliolika konservuotų stiklainių, uogienių, kelios, iš pirmo žvilgsnio, sveikos cukinijos ir keletas puslitrinių stiklainių baravykų. Nežinau, kas juos paliko, bet spėju, kad arba jie labai seni ir žmogus nenori rizikuoti sveikata, arba… gali būti įvairių priežasčių.
Praeidamas pro šalį visa tai užfiksavau. Tą patį vaizdą mačiau ir kelias dienas, tačiau niekas nesusidomėjo šia „dovana“.
Tačiau penktadienio vakarą, vėl eidamas pro šalį, pastebėjau, kad kažko trūksta. Nebuvo kelių uogienių ir konservuotų grybų. Vienas uogienės stiklainis buvo atidarytas, bet jo turinys, matyt, prarūgęs, kažkam nepatiko ir liko savo vietoje.
Štai čia ir kilo nerimas. Su uogienėmis gal ir nieko baisaus, bet grybai? Kažkas iš nepasiturinčių žmonių juos pasiėmė ir, matyt, suvalgys. Juk žinoma, kad ilgiau palaikyti konservuoti grybai gali tapti mirtinu botulizmo nuodu.
Liūdna statistika byloja, kad kasmet Lietuvoje užfiksuojami ne vienas apsinuodijimo atvejis, pasibaigiantis mirtimi.
„Čia, matyt, kažkas jais pavaišins uošvienę“, – žiauriai pakomentavo pro šalį ėjęs kaimynas, išklausęs mano pastebėjimus, kodėl aš tai fotografuoju.
