Artėjant šventėms, daugelis vyresnio amžiaus žmonių patiria vienatvę. Tai – skaudus iššūkis, tačiau visuomenė gali padėti.
Lietuvoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių stebima visuomenės senėjimo tendencija. Nors senjorai dažnai turi daugiau laiko poilsiui ir pomėgiams, šį gyvenimo etapą neretai lydi sunkumai. Netektys, sveikatos problemos, o ypač vienatvė, artėjant šventiniam laikotarpiui, gali sukelti liūdesį ir skausmą. Vaistinių tinklo „Camelia“ ir „Sidabrinės linijos“ atstovai teigia, kad kiekvienas gali prisidėti, ištiesdamas pagalbos ranką.
„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad vaistinė neretai tampa vieta, kur senyvo amžiaus žmonės ateina ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasikalbėti. Gruodį, artėjant šventėms, vieniši senoliai beveik kasdien dalinasi savo emocijomis. Pasak jos, net ir sunkiai vaikštantys, senjorai vargsta atvykti į vaistinę dėl kelių minučių nuoširdaus bendravimo.
„Vaistinė jau daug metų yra vieta, kur senjorai jaučiasi saugūs, išklausyti ir suprasti. Neretai tenka bendrauti su garbaus amžiaus žmonėmis, kurie nori įsigyti miego kokybę gerinančių ar nervinę įtampą mažinančių vaistų, o paklausti apie savijautą, pasidalina liūdnomis istorijomis. Vieni apgailestauja, kad negalės pamatyti toli gyvenančių šeimos narių per šventes, kiti – dėl netekčių ir pasikeitusių Kalėdų tradicijų. Aplink mus yra daug vienišų žmonių, kuriems šventės bus kitokios, o tai gali būti labai skaudu“, – sako vaistininkė.
Ji priduria: „Jei vaistinėje nėra daug žmonių, stengiuosi skirti daugiau laiko senjorams, išklausyti ir paguosti. Po pokalbio senjoro veide atsiradusi šypsena man primena, kad galime prisidėti prie to, kad aplinkiniai jaustųsi geriau.“
Vienišumas gali būti nematomas
Kristina Čiuželienė, „Sidabrinės linijos“ bendraįkūrėja, teigia, kad nėra lengva atpažinti vienišus žmones, ypač prieš šventes, kai visi skuba užbaigti darbus ir ruoštis šventėms. „Svarbu suprasti, kad vieniši senoliai nevaikšto su užrašu „Aš vienišas“. Net ir šalia esantys vyresnio amžiaus žmonės gali atrodyti gerai nusiteikę, tačiau iš tiesų stengiasi neparodyti tikrosios savijautos. Senjorams sunku kalbėti apie savo vienišumą, kai kurie tai slepia net nuo šeimos narių, nenorėdami jų nuliūdinti ar apkrauti savo problemomis“, – pasakoja K. Čiuželienė.
Ji ragina prieš šventes sustoti ir pagalvoti apie artimuosius, apie tai, kaip jie jaučiasi. Galbūt šalia yra vienišų žmonių, kuriems galime padėti užpildyti tuštumą, skirdami laiko pokalbiui, trumpam vizitui ar tiesiog padėdami panešti pirkinius.
Ženkite pirmą žingsnį – užduokite klausimą
K. Čiuželienė teigia, kad per metus „Sidabrinės linijos“ savanoriai su senjorais kalbasi apie 40 tūkst. kartų. Šis skaičius išauga tamsiuoju metų laiku ir dar labiau – artėjant šventėms. Šiuo metu su senjorais kalbasi daugiau nei 540 savanorių, vienam pokalbiui skirdami valandą ar daugiau.
„Senjorai prieš Kalėdas skambina norėdami pasveikinti, pasidalinti džiugiomis akimirkomis, tačiau neišvengiama ir liūdnesnių nuotaikų. Į liniją skambina ne tik vieniši, bet ir suaugusių vaikų turintys senjorai. Kai kurie prisipažįsta, kad jų vaikai neturi laiko ilgiems pokalbiams, todėl kartą per savaitę valandą kalbasi su savanoriais. Deja, nemažai senjorų vis dar nedrįsta paskambinti nemokamu numeriu 8 800 800 20 ir užsiregistruoti pirmajam pokalbiui“, – sako K. Čiuželienė.
Kaip pradėti pokalbį?
K. Čiuželienė ragina nebijoti užkalbinti vienišą kaimyną ar kaimynę, paklausti, kaip jis ar ji jaučiasi. Pokalbis gali būti paprastas, apie kasdienius dalykus. Galima pasidomėti pomėgiais, išklausyti. „Nereikia primygtinai siūlyti pagalbos, jei žmogus to neprašo, kartais pakanka šilto bendravimo ir nuoširdaus dėmesio. Žmogus, išdrąsėjęs, pats papasakos, ko jam trūksta. Dažniau kalbantis pastebėsite, kad pašnekovas vis lengviau atsivers“, – pataria skambučių centro vadovė.
Jai antrina ir vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė, teigdama, kad emocinis ryšys yra vienas svarbiausių kokybiško ir laimingo gyvenimo aspektų. Vienišumas ir socialinis atsiribojimas prisideda prie nemigos, psichikos sveikatos problemų ir net psichosomatinių skausmų. O bendravimas ir draugiški ryšiai gali padidinti laimės hormono serotonino lygį, sustiprinti imuninę sistemą ir netgi prailginti gyvenimą.