Gyventojai, planuojantys būsto įrengimą, dažnai savo biudžetą pervertina apie 30 proc. mažesniu nei realybėje, pastebi „Citadele“ bankas. Tokią tendenciją lemia ne tik augančios medžiagų kainos, bet ir pernelyg optimistiškas požiūris į būsimas išlaidas.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, dažnai neįvertinama darbų kaina, mat daugiau dėmesio skiriama medžiagoms, o meistrų paslaugos lieka antroje vietoje. Taip pat gyventojai linkę persigalvoti pasirinkdami brangesnes ir kokybiškesnes medžiagas ar nestandartinius baldus, kurie gali kainuoti du ar tris kartus brangiau. Neretai pamirštamos ir išlaidos aplinkai – terasai, tvorai, sklypo sutvarkymui ar apželdinimui, kurios gali sudaryti reikšmingą sumą.
Ekspertė rekomenduoja sudaryti kuo realesnę pradinę sąmatą ir ją padidinti bent 20–30 proc., nes praktikoje beveik visada atsiranda papildomų poreikių ar pasirenkami brangesni sprendimai. Taip pat patariama numatyti atskirą rezervą nenumatytiems darbams – apie 10–20 proc. nuo bendros sąmatos. Šis rezervas skirtas ne prabangesniems sprendimams, o galimoms rizikoms, tokioms kaip papildomi darbai, projekto pakeitimai ar kainų svyravimai.
Kalbėdama apie finansavimo galimybes, R. Narė pažymi, kad nors būsto paskola yra pigiausias skolinimosi šaltinis ir verta į ją įtraukti visas numatomas įrengimo išlaidas, ji paprastai dengia tik su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai susijusius darbus. Baldai, buitinė technika ar kiti lengvai pakeičiami daiktai dažniau finansuojami iš asmeninių lėšų, lizingo ar vartojimo paskolos. Jei lėšų šiems daiktams nepakanka, išeitis gali būti lanksti paskola, tačiau jai gauti reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą. Ši galimybė labiau tinka turintiems papildomo turto arba ženkliai mažesnį turimos paskolos likutį. Įrengimo eigoje pritrūkus lėšų galima kreiptis į banką dėl esamos paskolos padidinimo, tačiau tai reikštų papildomą administravimą ir išlaidas.
