Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja paskirtojo ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą keisti santykinai gerai dirbusius ministrus. Politikė ypač išskyrė laikinai finansų ministro pareigas ėjusį Kristupą Vaitiekūną, kurio adekvatus požiūris, jos manymu, galėjo nepatikti lojalumo iš savo kandidatų besitikinčiam būsimam Vyriausybės vadovui.
„Man atrodo, kad mažiausiai reikia keisti ministrus, kurie santykinai gerai dirba ir, galima sakyti, supranta, ko atėjo į Vyriausybę“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė I. Šimonytė. Anot jos, jeigu Kultūros ministerijos vadovės Vaidos Aleknavičienės pakeitimą į Luką Alsį suprasti dar galima, tai ministro Kondratovičiaus ir finansų ministro keitimas kelia „labai didelių klausimų“.
Kodėl kritikuojamas finansų ministro keitimas
Į finansų ministrus M. Sinkevičius siūlo Taurimą Valį – buvusį „valstietį“, vėliau dirbusį su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o galiausiai tapusį socialdemokratų deleguojamu kandidatu. I. Šimonytė teigė nemananti, kad premjeras kandidatus renkasi pagal partinį lojalumą, nes dalis pretendentų į socialdemokratų partiją atėjo palyginti neseniai. Tarp jų – ir į vidaus reikalų ministrus siūlomas 31-erių Martynas Katelynas, į socialdemokratų gretas atėjęs iš „Nacionalinio susivienijimo“.
Vis dėlto, pasak konservatorės, būtent finansų ministro poste kyla „didelis pavojus“. „Jis yra tas ministras, kuris bet kokiam ministrui pirmininkui turi gebėti pasakyti „ne“. Bet kokiam, nesvarbu, kaip jis jį gerbia, nesvarbu, koks jis būtų autoritetas. Bet pareiga – užtikrinti, kad valstybės finansai funkcionuotų, kad jie būtų tvarūs“, – kalbėjo ji. Politikė nuogąstavo, kad T. Valys, gavęs „gyvenimo šansą“, greičiausiai norės įtikti jį paskyrusiam premjerui.
I. Šimonytė ironizavo ir dėl T. Valiui priskiriamo „plataus požiūrio į finansus“. „Ką reiškia tas inovatyvus požiūris? Ar tai reiškia kažkokius deficito slapstymus (…)? Ar tai reiškia kažkokias super optimistines ekonomines prognozes, kurios vėliau nepasiteisina? Tai neskamba padrąsinančiai“, – sakė ji. Anot politikės, laikinasis ministras K. Vaitiekūnas galbūt ir nesiūlė aiškių sprendimų artimiausioje perspektyvoje, tačiau jo supratimas apie biudžetui iššūkių keliančias iniciatyvas buvo „labai adekvatus“.
Gynybos finansavimas ir augsianti skola
Konservatorė pabrėžė, kad finansų ministro klausimas ypač svarbus dėl artėjančių gynybos finansavimo iššūkių. Anot jos, 2028 m. iškils svarbus klausimas dėl tolesnio gynybos finansavimo, o dabartinei sistemai išlaikyti iki 2030 m. reikės skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau – ne mažiau kaip 4 proc.
„Dabar Europos Komisija suteikė tą galimybę per skolą tarsi išlįsti. Bet kas atsitinka? Skola augs labai sparčiai per šitą laikotarpį. Skola niekada taip sparčiai neaugo, kaip ji augs dabar iki 2028 m.“, – perspėjo I. Šimonytė. Ji atkreipė dėmesį, kad prie to prisideda ir prezidento bei pačios koalicijos iniciatyvos, reikalaujančios papildomų lėšų.
Naujojo kabineto formavimas
ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, o jo kandidatūrai pritarė Seimas. Penktadienį registruotas ir 21-osios Vyriausybės programos projektas – 89 puslapių apimties dokumentas, suskirstytas į 12 skyrių. M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.
Naujajame kabinete keičiami 8 iš 14 ministrų; pasak žiniasklaidos, K. Vaitiekūnas apie savo pakeitimą sužinojo iš viešų pranešimų. Ministerijų kuravimą pasidalino koalicijos partneriai: demokratams atiteko Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, „valstiečiai“ išlaikė Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, o socialdemokratai deleguos ministrus į likusias. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išsaugojo postą nepaisant socialdemokratų kritikos dėl santykių su Kinija.
