Santykiai, ypač tie, kurie nėra įforminti santuoka ar bendru buitimi, kartais gali baigtis finansiniais nesusipratimais. Kilus klausimui, ar partneriui pervesti pinigai buvo dovana, parama ar paskola, svarbu suprasti, kaip juos įrodyti. Nors artimi santykiai savaime nesukuria pinigų grąžinimo pareigos, ginčo atveju itin svarbu nustatyti, koks susitarimas egzistavo tarp asmenų dėl pinigų perdavimo pagrindo.
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė pabrėžia, kad vien pinigų pervedimas savaime nesukuria pareigos juos grąžinti. Svarbiausia yra nustatyti, koks buvo susitarimas tarp asmenų – ar lėšos buvo perduotos su aiškiu ar iš aplinkybių nustatomu susitarimu jas grąžinti.
**Vien pavedimo banko sąskaitoje gali nepakakti**
Lengviausia situacija yra tuomet, kai pinigų pervedimo paskirtyje aiškiai nurodoma „paskola“ ar kita panaši formuluotė. Tačiau tai nėra vienintelis įrodymas. Didelę reikšmę gali turėti ir poros susirašinėjimai per SMS, „Messenger“, „WhatsApp“ ar elektroniniu paštu. Pavyzdžiui, kai vienas partneris prašo paskolinti, kitas sutinka, o vėliau gavėjas žada grąžinti pinigus gavęs atlyginimą ar prašo palaukti. Pasak K. Briliūtės, visas bendravimo kontekstas, įskaitant pažadą grąžinti pinigus, kartu su banko pavedimais ir vėlesniu šalių elgesiu, gali tapti reikšmingu įrodymu. Todėl nutrūkus santykiams nereikėtų skubėti trinti komunikacijos. Taip pat svarbu, jei buvęs partneris jau yra grąžinęs dalį pinigų, nes tai gali rodyti pripažintą skolą.
Kur kas sunkiau įrodyti atvejus, kai pinigai buvo perduoti grynaisiais ir nebuvo pasirašytas joks dokumentas. Civilinis kodeksas tam tikrais atvejais paskolos sutarčiai numato rašytinės, o didesnėms grynaisiais perduodamoms sumoms – ir notarinės formos reikalavimus. Dėl šios priežasties didelės pinigų sumos perdavimas „iš rankų į rankas“ be jokio tai patvirtinančio dokumento gali sukelti rimtų įrodinėjimo problemų. K. Briliūtė pataria, kad kuo didesnė perduodama suma, tuo svarbiau palikti bent minimalų rašytinį pėdsaką.
**„Grąžinsi, kai galėsi“ nereiškia, kad grąžinti nebereikės**
Jei konkreti pinigų grąžinimo data nebuvo aptarta, tai nereiškia, kad teisė reikalauti grąžinti paskolą išnyksta. Civilinis kodeksas numato taisykles ir tokiais atvejais. Praktinis žingsnis tokiose situacijose turėtų būti aiškus rašytinis reikalavimas grąžinti pinigus, jame nurodant perduotas sumas, perdavimo aplinkybes ir reikalaujant atsiskaityti. Frazės kaip „grąžinsi vėliau“ ar „kai galėsi“ nebūtinai reiškia, kad pinigai buvo padovanoti, tačiau ginčo atveju vėl tenka įrodyti susitarimą dėl paskolos, todėl rašytinė komunikacija tampa itin svarbi.
**Mokėjote ne partneriui, o už partnerį?**
Situacija gali skirtis, jei pinigai nebuvo pervesti į partnerio sąskaitą, o buvo sumokėta tiesiogiai už jo būsto nuomą, paslaugas (pvz., odontologo, grožio procedūrų). Tokiais atvejais teisinis pagrindas reikalauti pinigų nebūtinai bus paskola. Civilinis kodeksas numato situacijas, kai vienas asmuo įvykdo kito asmens prievolę jo kreditoriui. Jeigu dokumentai aiškiai rodo, kad savo pinigais apmokėjote kito žmogaus prievolę, gali atsirasti pagrindas reikalauti grąžinti lėšas, tačiau ir čia vertinama, ar tai nebuvo dovana ar kita neatlygintina pagalba.
Jei nustatoma piniginė prievolė, o skolininkas jos laiku nevykdo, Civilinis kodeksas leidžia reikalauti ir palūkanų. Kreipusis į teismą gali būti prašoma ir procesinių palūkanų, todėl ilgai ignoruojamas skolos grąžinimo reikalavimas gali padidinti galutinę mokėtiną sumą.
**O jei buvęs partneris išvyko į užsienį?**
Gyvenamoji vieta užsienyje savaime nereiškia, kad pinigų susigrąžinti neįmanoma. Jei buvęs partneris gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, pirmiausia reikia įvertinti, kurios valstybės teismas turi jurisdikciją nagrinėti ginčą, taip pat gali būti aktualios supaprastintos Europos Sąjungos tarpvalstybinių reikalavimų procedūros. Praktinė informacija apie buvusio partnerio gyvenamąją vietą, pajamas ir turtą yra labai svarbi, nes teismo sprendimo įvykdymas yra esminis.
**Ką gali sakyti kita pusė?**
Asmuo, iš kurio reikalaujama grąžinti pinigus, gali teigti, kad tai buvo dovanos, savanoriška pagalba ar asmeninės išlaidos. Kadangi straipsnyje kalbama apie asmenis, kurie kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, argumentas apie „bendras poros išlaidas“ nėra toks akivaizdus kaip kartu gyvenančių asmenų atveju. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Skolininko pozicijai gali būti reikšminga tai, kad pavedimuose nebuvo nurodyta paskirtis „paskola“, susirašinėjimuose nebuvo kalbama apie grąžinimą, o lėšas perdavęs žmogus ilgą laiką jų neprašė grąžinti.
Teismui tokiose bylose dažnai neužtenka banko išrašo. Esminis klausimas yra ne tai, ar pinigai buvo perduoti, bet ar galima įrodyti, kad jie buvo perduoti su pareiga juos grąžinti. Būtent čia atsiskiria dovana, savanoriška parama ir civilinė prievolė.
Todėl tokiose situacijose svarbiausia yra aiškumas. Banko pavedimai, jų paskirtis, susirašinėjimai, sąskaitos, pinigų gavimo patvirtinimai ir susitarimai dėl grąžinimo gali turėti esminę reikšmę vertinant, ar buvusiam partneriui perduoti pinigai teisiškai buvo dovana, ar grąžintina skola.
