Kalbėti apie profesinį mokymą galime kaip apie vieną iš švietimo laiptelių, bet 2025 m. rugsėjo 19 d. KPPAR Penktadienio kontaktų rytą į profesinį mokymą žvelgėme labai plačiai: taip kaip aktualu darbo rinkai ieškant abipusės naudos. Ir naudą radome.
Kiekviename profesinio mokymo centre Lietuvoje ugdymas organizuojamas taip, kad įgijęs profesinio mokymo liudijimą, asmuo būtų tinkamas darbo rinkai. Tačiau darbo rinka dažnu atveju sako, kad neranda paruoštų žmonių. Taip atsitinka, kai profesinis mokymas ir darbdaviai nesusitinka, todėl asociacijos iniciatyva organizuojami susitikimai atneša labai daug naudos. Profesinio mokymo galimybės leidžia darbdaviams priartėti prie profesinio mokymo mokinio tik šiam įstojus, todėl darbdaviai yra raginami būti partneriais. Dažnai girdime, kad darbdaviui turint pagrindinę komercinę užduotį vystyti savo verslą, nėra kada skirti laiko mokymui, todėl ir siekiama kuo greičiau susitikti su darbuotoju. Visgi, darbuotojas yra investicija ir tikrai ne visada ta investicija atsipirks, bet lūkestis ir įdirbis, kurį skirsime sustiprins tos investicijos rezultatą. Taigi, jeigu taip pažingsniui pradėkime nuo profesinio mokymo įstaigų supažindinimo.
Valstybinių profesinio mokymo įstaigų yra 47 per visą Lietuvos teritoriją. Jos skirstomos pagal regionus, todėl nėra regiono, kurio nebūtų įmanoma pasiekti. Kauno regionui KPPAR priklauso Kauno technologijų mokymo centras, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno informacinių technologijų mokykla, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras, Menų ir dizaino mokymo centras, Marijampolės profesinio rengimo centras, Jonavos politechnikos mokykla, Kėdainių profesinio rengimo centras, Raseinių technologijos ir verslo mokykla, Elektrėnų profesinio mokymo centras ir net Šilutės profesinio mokymo centras. Tai yra rūmų partneriai ir „švietimiečiai“, vykdantys savo pagrindinę užduotį – ruošti profesinio mokymo asmenis darbo rinkai.
Visose šiose profesinio mokymo įstaigose ugdymas organizuojamas nuo 9 klasės (I gimnazinės klasės). Taigi, mokiniai mokosi tiek bendrojo ugdymo dalykų ir gali įgyti brandos atestatą tiek profesinio mokymo dalykų. O vyresnieji, t.y. turintys vidurinio ugdymo atestatus mokosi tik profesinio mokymo dalykų moduliniu principu. Taigi, jie įgyja profesinio mokymo diplomą, o besimokantys tik konkretaus modulio įgyja kompetencijos pažymėjimą. Dar čia galima mokytis ir neformalių mokymo programų, kurias galima kurti naujai kartu su darbdaviu atliepiant tik jiems aktualias temas. Amžiaus ribų besimokant profesiniame mokyme nėra, todėl asmuo ketinantis mokytis ir dirbti, yra tinkamas profesinio mokymui procesui.
Profesinio mokymo įstaigos yra viešosios įstaigos, todėl jų teisinis statusas suteikia platesnes galimybes. Įstaigos yra ne savivaldybių, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdyme arba per Visuotinį dalininkų susirinkimą, kurio kitu nariu visada gali būti darbdaviais arba juo vienijančios asociacijos.
Visos įstaigos dalyvauja įvairiose projektinėse veiklose, kurių partneriais dažnu atveju gali būti darbdaviai. Visgi kiekviena vykdoma veikla taip kaip ir darbo rinkoje susiduria su asmenų motyvacija, noru arba nenoru dirbti. Dažnai pamirštama būna ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo finansinius instrumentus ne tik bedarbiams, bet ir dirbantiems, todėl jų vykdomą veiklą reikia analizuoti pasitariant su jų atstovais regionuose.
Jau ilgą laiką bandome prisijaukinti pameistrystės mokymo formą ir jau tikrai jaučiamas rezultatas, todėl svarbu apie tai ir garsiai kalbėti. Nuo 2023 m. sausio mėn. vykdomas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man“ per tris vykusius projektinius kvietimus Lietuvoje dalyvavo 1891 asmenų pameistriais smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse ir 633 asmenys pameistriais didelėse įmonėse. Kaune pameistriais buvo 346 asmenys smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėse bei 118 asmenų didelėse įmonėse. Lietuvos mastu Kaune 18,4 proc. visų pameistrysčių. Populiariausia pameistrystė virėjo, suvirintojo, transporto priemonių remontininko, apdailininko ir elektriko. Pameistrystę įteisina nuostatos Darbo kodekse bei Profesinio mokymo įstatyme. Šiuo metu vyksta paskutinis ketvirtasis projektinis kvietimas. Kas bus toliau, sunku atsakyti, bet taip įsibėgėjus, svarbus tęstinumas.
Profesinis mokymas jau gali džiaugtis ir savo sėkmės istorijomis su darbdaviais, pvz. Elektrėnuose įkurdinama ir netrukus bus atidaryta aukštos įtampos erdvė mokymui, kuri įrengta išskirtinai tik darbdavių iniciatyva. Tokios darbdavių įrengtos mokymo auditorijos, kuriose mokiniai mokosi išskirtinai su darbo rinkoje esama ir naudojama įranga, mokomosiomis priemonėmis nėra naujiena, bet vis dar mažai plėtojama. Mokiniai turi galimybę nuolat matyti darbdavio atributiką, profesines priemones ir taip dar labiau susipažinti tiek su profesija tiek galbūt su būsimu darbdaviu. Kitu pavyzdžiu galima laikyti profesinio mokymo įstaigų dalyvavimą parodose kartu su darbdavio įranga, priemonėmis, apranga ir pan. Tokiu būdu, abi šalys gali kartu demonstruoti suderinamumą, reklamuoti profesiją, pasakoti apie galimybes. Dar vienas variantų yra nacionaliniai profesinio meistriškumo konkursai, kuriuose darbdaviai kviečiami būti vertintojais, užduočių rengėjais, komisijų nariais ir tiesiog rėmėjais. Susitinkant geriausiems profesinio mokymo mokiniams ir darbdaviams belieka sukurti stiprų ryšį tęsiant jį jau kaip darbo rinkos veikėjai.
Šiame KPPAR renginyje dalinomės ir dar daugiau bendradarbiavimo su profesinio mokymo įstaigomis formų. Šiai dienai reikia atminti, kad vienas kitą papildant savo turimomis kompetencijomis, kartu galime sukurti pridėtinę vertę kiekvienam – neieškokite darbuotojų, ugdykite juos kartu!
VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro informacija