Lietuvių požiūris į migrantus prastėja, tačiau ukrainiečiai išlieka palankiausiai vertinama grupe, rodo naujausia „Spinter tyrimų” apklausa, atlikta Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu.
IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis teigia, kad apklausos rezultatai parodė, jog ukrainiečiai Lietuvoje vertinami gerokai palankiau nei kitų šalių migrantai. Apklausos dalyviai ukrainiečių palankumą įvertino beveik 7 balais iš 10.
Baltarusijos piliečiai užėmė antrąją vietą (5/10), o darbo migrantai iš Centrinės Azijos – trečiąją (4,83/10). Mažiausiai palankiai vertinami migrantai iš Artimųjų Rytų (4,13/10) ir tie, kurie 2021 m. pateko į Lietuvą per Baltarusijos sieną (3,73/10).
„Požiūris į ukrainiečius išlieka išskirtinis, nepaisant bendro neigiamo požiūrio į migrantus. Tai rodo, kad jie sėkmingai integruojasi į Lietuvos visuomenę, mokosi kalbos, įsidarbina arba kuria savo verslus”, – pažymėjo E. Bingelis.
Apklausa atskleidė, kad, respondentų nuomone, svarbiausia ukrainiečių integracijos priemonė yra lietuvių kalbos kursai (65 proc.). Kitos svarbios priemonės – pagalba tvarkant dokumentus (40 proc.), vaikų švietimas ir neformalus ugdymas (31 proc.) bei darbo rinkos paslaugos ir profesinis mokymas (29 proc.).
„Vis daugiau lietuvių tikisi, kad ukrainiečiai mokysis lietuvių kalbos, laikydami tai esmine integracijos sąlyga. Šis rodiklis išaugo 8 proc. – nuo 57 proc. iki 65 proc.”, – teigė E. Bingelis.
Nors daugiau nei pusė respondentų pritaria vienkartinei įsikūrimo pašalpai ir išmokoms neįgaliesiems, dalis mano, kad ukrainiečiai piktnaudžiauja parama ir turėtų jos gauti mažiau.
59 proc. respondentų teigė, kad valstybė jau pakankamai padėjo ukrainiečiams, o panašus skaičius mano, kad karo pabėgėliai gauna didesnę paramą nei lietuviai. 49 proc. (padidėjo nuo 36 proc.) mano, kad ukrainiečiai turėtų patys savimi pasirūpinti.
„Džiugina, kad didžioji dauguma (91 proc.) šalies gyventojų mano, jog Ukrainos karo pabėgėliams turėtų būti užtikrintos vienodos teisės su Lietuvos piliečiais gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitas paslaugas. Ukrainiečiai moka mokesčius ir dirba, todėl jiems turėtų būti suteiktos vienodos galimybės”, – sakė E. Bingelis.
Pusė apklausos dalyvių mano, kad pasibaigus karui, Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą ir susirado darbą. 34 proc. neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei jie to pageidauja. Tuo metu 10 proc. mano, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos.
„Šį tyrimą atliekame jau antrus metus, todėl galime palyginti, kaip keičiasi lietuvių požiūris į migrantus, ypač į ukrainiečius. Pagrindinės nuostatos išlieka tos pačios – lietuviai ir toliau palankiausiai vertina ukrainiečius, tačiau norėtų, kad jie labiau integruotųsi, mokytųsi kalbos ir įsidarbintų. Dauguma ukrainiečių Lietuvoje gyvena jau trejus metus, todėl akivaizdu, kad iš jų tikimasi didesnio įsitraukimo”, – teigė IOM Lietuva vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 74 tūkst. ukrainiečių, didžioji dalis atvyko po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Spinter tyrimai” apklausą atliko spalio mėnesį, apklausiant 1000 respondentų. Paklaida siekia 3,1 procento.
