## Putino karas baigsis tik su jo mirtimi arba Rusijos griūtimi: ar Trumpo veiksmai tėra pagalbos ranka agresoriui?
Donaldo Trumpo flirtas su Vladimiru Putinu, teroristinės valstybės vadovu, ir jo bandymai pavaizduoti jį kaip taikos šalininką, sukėlė pasipiktinimą demokratiniame pasaulyje. Šis elgesys primena liūdnai pagarsėjusį Miuncheno susitarimą, kai Čekoslovakija buvo atiduota Hitlerio valdžiai. Politikos apžvalgininkai, ekspertai ir žurnalistai perspėja apie galimą naują pasaulio persidalijimą tarp Rusijos diktatoriaus ir JAV prezidento, ragindami demokratiškas valstybes vienytis prieš bendrą grėsmę.
Vis dėlto, toks įvykių posūkis nebūtinai reiškia neišvengiamą katastrofą artimiausioje ateityje. Derybos tarp kariaujančių šalių artimiausiu metu neįvyks, o „dialogas“ tarp Rusijos ir Ukrainos tęsis per kruvinus mūšius, dronų atakas, raketų smūgius ir bombardavimus. Ukraina supranta, kad net laikinas konflikto įšaldymas būtų naudingas tik agresorei Rusijai.
Putinas, siekdamas įtikti Donaldui Trampui, griebiasi įvairių priemonių. Kremliaus propagandistai Ukrainoje, Lietuvoje ir Vakaruose skleidžia dezinformaciją, teigdami, kad Ukraina yra ant žlugimo ribos ir netrukus nebeturės kuo kariauti. Jie kuria melagingas istorijas ir iškraipo faktus apie Ukrainos sunkumus. Rusijos propagandistai netgi grasina vadinamiesiems „z patriotams“, bandydami įbauginti juos, kad pakeistų savo griežtą retoriką, reikalaujančią kovoti iki pat Kijevo užėmimo.
Šios propagandos tikslas yra įtikinti politikus ir visuomenę, kad būtina kuo greičiau pradėti derybas. Tačiau tiesa yra ta, kad Rusija sparčiai artėja prie išsekimo ribos. Sovietinės šarvuotos technikos atsargos senka, raketų gamyba tampa vis sudėtingesnė dėl sankcijų poveikio, savanorių, norinčių kariauti, mažėja, nepaisant didelių atlyginimų. Visuomenė jaučia karo nuovargį, infliacija auga, Rusijos rezerviniai fondai tuštėja, o pajamos iš naftos mažėja dėl brangstančių sankcijų apėjimo mechanizmų ir būtinybės pardavinėti naftą su nuolaidomis Kinijai ir Indijai. Dujų milžinė „Gazprom“ yra ant bankroto slenksčio.
Civilinė ekonomika kenčia dėl darbo jėgos trūkumo, brangstančių žaliavų ir aukštų palūkanų normų. Net ir gausiai finansuojama karo pramonė yra įklimpusi į skolas, nespėja vykdyti užsakymų ir laiku išmokėti atlyginimų darbuotojams. Derybų pauzė Rusijai reikalinga tam, kad ji galėtų atsikvėpti ir atsigauti, tačiau ne tam, kad susitartų dėl karo nutraukimo, o tam, kad gautų galimybę atsinaujinti ir vėl pulti. Trumpo pastangos pasiekti taikos susitarimą bet kokiomis sąlygomis primena bandymus išgelbėti skęstantį Rusijos diktatorių.
Putinas negali sustabdyti karo. Nors karas žlugdo Rusijos ekonomiką, jis tai daro palaipsniui. Karo veiksmų pabaiga ekonomiką sunaikintų akimirksniu. Karinės pramonės įmonės sustotų, daugybė žmonių netektų darbo, o kariškiai ir jų šeimos netektų didelių atlyginimų. Vartojimas smarkiai sumažėtų, o tai galutinai sužlugdytų ir taip silpną ekonomiką.
Šalis per naktį patirtų 90-ųjų lygio krizę. Iš fronto grįžtų šimtai tūkstančių psichologiškai traumuotų karo nusikaltėlių, kurie sunkiai integruotųsi į visuomenę. Jie plėštų, žudytų, girtautų, keltų riaušes ir galbūt net panaudotų ginklus prieš valdžią. Putino diktatūrai tai reikštų neišvengiamą pabaigą, todėl jis kariaus tol, kol bus gyvas.
Šis kruvinas karas negali baigtis derybomis, nes abiem pusėms tai reikštų visišką pralaimėjimą. Todėl šio baisaus XXI amžiaus konflikto baigtis sutaps arba su Putino mirtimi, arba su Rusijos žlugimu. Belieka tikėtis, kad laukti liko neilgai.
