## Kauno medikai grįžo iš karo zonos: misija Ukrainoje atskleidė sveikatos sistemos spragas
Kauno klinikų medikų komanda, sudaryta iš penkių gydytojų ir trijų slaugytojų, sėkmingai grįžo iš dviejų savaičių humanitarinės misijos Ukrainoje. Šios savanoriškos stažuotės metu, daugiausia dirbta Dnipro Mečnikovo ligoninėje, kur medikai susidūrė su realaus karo sąlygomis. Kauno klinikos pranešė, jog misijos metu komanda turėjo unikalią galimybę stebėti ir dalyvauti įvairiuose pacientų evakuacijos, gydymo ir slaugos etapuose.
Tai jau antroji Kauno klinikų medikų misija į Ukrainą. Pirmasis vizitas įvyko 2022 metais, kai keturių gydytojų komanda teikė pagalbą nuo karo nukentėjusiems civiliams keliuose Ukrainos medicinos centruose.
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasveikino sugrįžusią komandą ir įteikė padėkas už jų drąsą, profesionalumą bei pilietiškumą.
„Nuoširdžiai dėkoju visai komandai, kuri rizikavo savo saugumu, padėjo Ukrainos kolegoms ir parsivežė vertingų žinių, kurios bus naudingos tiek Kauno klinikoms, tiek visai Lietuvai, stiprinant šalies sveikatos sistemos pasirengimą galimoms grėsmėms“, – teigė Kauno klinikų vadovas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Skirmantas Krunkaitis pabrėžė, kad ši medikų stažuotė yra dalis nuolatinio pasirengimo proceso. Tai jau trečioji šiais metais iš Ukrainos sugrįžusi komanda. Pasak jo, sveikatos sistemos atsparumo stiprinimas bus tęsiamas tol, kol visų Lietuvos regionų medikai įgis reikiamų žinių ir supratimą, kaip veikti karo sąlygomis. Kauno klinikų komanda šiuo metu yra didžiausia iš Ukrainoje stažavusių komandų, įgijusi vertingos praktinės patirties visuose etapuose – nuo sužeidimo vietos iki reabilitacijos.
„Turime konkretų veiksmų planą, kaip Ukrainoje įgytą patirtį pritaikysime Lietuvos sveikatos sistemoje. Tai įgyvendinama bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir gydymo įstaigoms, o tai rodo mūsų visuomenės brandą ir gebėjimą pasiekti rezultatų, būti lanksčiais ir pasitelkti visus reikiamus išteklius“, – sakė S. Krunkaitis.
Prie medikų saugumo užtikrinimo sudėtingomis sąlygomis prisidėjo ir privatus verslas. Draudimo brokerių bendrovė „Perlo draudimas“ tarpininkavo, kad BTA draudimas savo lėšomis apdraustų į humanitarinę misiją vykstančią komandą.
Vienas iš misijos Ukrainoje organizatorių, „Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas, teigė, kad ukrainiečiai ypač vertina Lietuvos iniciatyvą ir nuoširdžiai dalijasi savo patirtimi bei žiniomis, reikšdami gilų dėkingumą už suteiktą pagalbą ir nuolatinį palaikymą.
„Mūsų indėlis į tai, kad Lietuvos medikai turi galimybę vykti į Ukrainą, dirbti vietoje, matyti realias karo sąlygas ir prisidėti prie pacientų priėmimo bei gydymo, mums yra ir pareiga, ir garbė. Manau, tai vienas rimčiausių ir sėkmingiausių projektų, kai bendradarbiauja valstybės institucijos, sveikatos priežiūros įstaigos ir pilietinė visuomenė viso karo Ukrainoje metu“, – sakė J. Ohmanas.
Iš stažuotės Ukrainoje grįžęs Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas prof. Alfredas Smailys pasidalino, kad ši patirtis leido geriau suprasti karo medicinos logistikos ir koordinavimo ypatumus bei įgyti neįkainojamos praktikos teikiant pagalbą karo traumas patyrusiems Ukrainos kariams ir civiliams.
„Per savo ilgą karjerą esu matęs įvairių traumų, tačiau tokių ir tiek – dar neteko. Svarbu suprasti, kad tai nebėra įprasti kulkiniai sužalojimai, o dronų sukeltos traumos, ir tai iš esmės keičia situaciją. Pasaulio medicinos bendruomenė turi mokytis iš ukrainiečių, nes iki šiol galioję vadovėliai nebetinka – pasikeitė pats karo pobūdis. Turime suvokti, kad kariškių chirurgų nėra, šias operacijas atliksime mes, civiliai medikai“, – kalbėjo prof. A. Smailys.
Visi misijos dalyviai sutarė, kad nepaisant individualių patirčių ir įžvalgų, susitelkus visoms sveikatos sistemos grandims, pasirengimas galėtų vykti dar sklandžiau.
Kauno klinikų gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad misijos metu išryškėjo du esminiai aspektai, kuriuos būtina tobulinti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje: sprendimų priėmimo procesai ir kompetencijų stiprinimas tiek karinėje, tiek civilinėje srityse.
Anesteziologijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Vaida Lukšytė pridūrė, kad slaugytojo vaidmuo tiek taikos, tiek karo metu yra labai svarbus, todėl būtina plėsti slaugytojų kompetencijas, ypač gilinti žinias chirurginės ir traumatologinės slaugos srityse.
