Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas Artemijus Ponomarevskis, kilęs iš Ukrainos, dvejus metus skyrė vertėjo darbui, padėdamas Ukrainos kariuomenei Lietuvoje ir kitose šalyse. Jo patirtis rodo, kad vertėjo profesija apima ne tik darbą patogiose konferencijų salėse ar biuruose, bet ir sudėtingas situacijas tiesioginiame karo lauke.
KTU pranešime teigiama, kad skirtingai nuo įprastų vertėjų, dirbančių stabilioje aplinkoje, kariniai vertėjai dažnai susiduria su nenuspėjamomis sąlygomis. A. Ponomarevskis atskleidžia, kad vertėjams tenka dirbti ne tik patalpose, bet ir miškuose, laivuose, netgi visiškoje tamsoje su naktinio matymo akiniais arba be jų. Jie dalyvauja puolimo simuliacijose, pastatų ir rūsių valymo pratybose, kuriose gausu dūmų, o kartais netgi patiria apšaudymą tuščiais šoviniais.
Toks darbas reikalauja greito informacijos apdorojimo ir tikslaus perdavimo esant įtampai. Todėl vertėjo kalbos įgūdžiai turi būti nepriekaištingi, įskaitant specifinės srities terminologiją. Vienas didžiausių iššūkių verčiant žodžiu kariuomenėje yra didelis specializuotos terminologijos kiekis.
„Pradėjęs dirbti supratau, kad turiu ugdyti visai kitokius anglų kalbos įgūdžius, ypač susijusius su karine terminologija ir procedūromis“, – teigia A. Ponomarevskis, kuris KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) baigė magistro studijų programą „Technikos kalbos vertimas ir postredagavimas“.
Doktorantas pabrėžia, kad terminologijos žinios, įgytos studijų metu, buvo itin vertingos. „Turėdamas terminologijos žinių, galėjau sudaryti struktūriškai tvarkingus žodynėlius įvairiomis karinėmis temomis. Šiais žodynėliais pasidalijau su kolegomis, kuriems jie labai pravertė ruošiantis vertėjavimo darbams“, – sako A. Ponomarevskis.
Vertimui žodžiu reikia kitokių įgūdžių nei vertimui raštu. Nors verčiant raštu svarbiausia išmanyti rašytinio teksto ypatumus, o žodžiu – sakytinio, A. Ponomarevskio patirtis rodo, jog abi vertimo sritys turi bendrų pagrindinių principų, ypač susijusių su tarpkultūrine komunikacija.
„Žmonės kalbėdami reprezentuoja savo kultūrą ir šalį. Skirtingos pasaulėžiūros kartais sukelia daug nesusipratimų, todėl vertėjai žodžiu ne tik pakartoja mintį kita kalba, bet ir tampa mediatoriais tarp skirtingų kultūrų. Studijuodamas išmokau geriau orientuotis tarp skirtingų kultūrinių perspektyvų“, – teigia jis.
Anot KTU doktoranto, tarpkultūrinės komunikacijos įgūdžiai, lavinti studijų metu, buvo naudingi sprendžiant įvairias kultūrines komunikacines situacijas. Atpažinus kultūrines subtilybes ir kontekstą, galima užkirsti kelią nesusikalbėjimams, kurie gali sutrikdyti karinį bendradarbiavimą.
Jam taip pat pravertė audiovizualinio vertimo įgūdžiai. Dėl kalbos barjero ar būtinybės laikytis diskretiškumo komunikacija karinėse situacijose dažnai būna nežodinė. „Kartais dėl kalbos barjerų kalbėtojas pasakoja apie kažką abstrakčiai ir neaiškiai, pavyzdžiui, „paimk šitą ir perkelk jį prie to“, pasitelkdamas vaizdinę medžiagą, daiktus ar gestus. Tokiu atveju reikia nuolat ir atidžiai stebėti kalbėtoją, o jo vaizdines užuominas greitai paversti žodžiais“, – pabrėžia jis.
Žinoma, vertime svarbiausia kalbinės žinios, tačiau vertimas itin stipriai susijęs ir su žmonėmis. Suprasti žodžiuose slypinčias emocijas, įtampą ir reikšmingumą yra taip pat svarbu, kaip suprasti pačius žodžius. Čia būtini socialiniai ir emociniai įgūdžiai, vadinami „minkštaisiais“, kurie karo vertėjo darbe tokie pat svarbūs kaip ir kalbinės žinios. Rizikingose situacijose daug lemia gebėjimas išlaikyti ramybę, profesionalumą ir kultūrinį jautrumą.
„Supratau, kad vertėjaujant žodžiu tarptautinėje karinėje aplinkoje svarbu ne tik perteikti pasakytus žodžius kita kalba, bet ir padėti kariškiams geriau suprasti vieni kitus bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą. Tai pritaikoma ir kitoms vertimo žodžiu ir raštu sritims“, – sako ukrainietis.
KTU SHMMF Lingvistikos ir vertimo studijų programų vadovė, lektorė Audronė Daubarienė teigia, kad fakulteto bendruomenė didžiuojasi turėdama tokį studentą kaip A. Ponomarevskis. „Nepaisydamas sunkaus darbo, jis užbaigė magistro studijas geriausiais rezultatais“, – sako ji.
