Valstybinė kalbos inspekcija praneša, kad lietuvių kalbos besimokančių užsieniečių gretose vis didesnę dalį sudaro Ukrainos piliečiai. Inspekcijos duomenimis, surinktais iš Užimtumo tarnybos, 2024 m. finansuojamus lietuvių kalbos kursus pradėjo lankyti 3,4 tūkst. asmenų, iš kurių net 84 proc. buvo ukrainiečiai. Palyginimui, 2023 m. kursus pradėjo 3,8 tūkst. žmonių, o ukrainiečiai sudarė 79 proc. visų dalyvių.
Valstybinės kalbos inspekcijos Inspektavimo skyriaus vedėjas Arūnas Dambrauskas pabrėžia, kad „lietuvių kalbos mokėjimas yra svarbus ne tik integruojantis į vietos bendruomenę, bet ir siekiant įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją, padeda užmegzti ryšius su vietos gyventojais, leidžia geriau pažinti vietos kultūrą ir suvokti socialines normas.“
Migracijos departamento sausio mėnesio duomenimis, leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 217,9 tūkst. užsieniečių, iš kurių per 77 tūkst. yra Ukrainos piliečiai.
Inspekcija nurodo, kad pagrindiniai motyvai, skatinantys užsieniečius lankyti lietuvių kalbos kursus, yra noras integruotis į visuomenę ir susirasti darbą. Užimtumo tarnyba lietuvių kalbos mokymus teikia tiek dirbantiems, tiek bedarbio statusą turintiems Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos organizacijos piliečiams ir jų šeimos nariams, gyvenantiems Lietuvoje, taip pat trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje (išskyrus nedarbingo amžiaus asmenis).
Pernai spalį Seimui priėmus Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, nuo 2025 m. sausio mėnesio visi Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys asmenys (tiek juridiniai, tiek fiziniai) privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba. Įstatymas įpareigoja tiesiogiai paslaugas teikiančius užsieniečius mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį. Atsakomybė už šio įpareigojimo vykdymą tenka valstybės institucijoms, užsieniečius įdarbinančioms įmonėms, jų vadovams ir patiems užsieniečiams.
Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegožas Miloševičius teigia, kad dauguma ukrainiečių kreipiasi dėl kalbos kursų norėdami susirasti darbą, tačiau jis negalėjo patvirtinti, ar susidomėjimas išaugo po minėtų Seimo pataisų priėmimo. „Bet kad motyvacijos padaugėjo mokytis, tai tikrai taip“, – pridūrė G. Miloševičius.
Valstybinės kalbos inspekcijos duomenimis, 2023–2024 m. Tautinių bendrijų namų organizuotuose valstybinės kalbos mokymuose dalyvavo beveik 2 tūkst. kitakalbių, suformuotos 108 grupės. Iš jų apie 90 proc. sudarė ukrainiečiai, o likusius – baltarusiai, rusai ir atvykėliai iš Centrinės Azijos.
Be to, nuo 2024 m. birželio iki 2025 m. balandžio mėnesio šalies aukštosiose mokyklose vykdomas projektas „Lietuvių kalbos kursai žmonėms, pabėgusiems iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą“. Lietuvių kalbos kursus organizuoja Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir kitos įstaigos.
VU Filologijos fakulteto Lituanistų studijų katedros lektorė Eglė Gudavičienė, vadovaujanti projektui VU, teigia: „Vilniaus universitete rudenį turėjome šimtą studentų ir kitą savaitę irgi pradedame, maždaug apie šimtą užsiregistravusių turime.“ Anot jos, nors daugelis ukrainiečių pradeda mokytis kalbos norėdami susirasti darbą, tai nėra vienintelė jų motyvacija. „Tas įstatymas, be jokios abejonės, manau, kad daugeliui yra motyvacija, kuo greičiau susitvarkyti su šitais dalykais, – kalbėjo E. Gudavičienė. – Kita priežastis yra ta, jog tie, kurie apsisprendė čia gyventi, nori suprasti kultūrinį kontekstą, kas vyksta visuomenėje, socialinio gyvenimo tam tikras realijas, nes jie pradeda jaustis nejaukiai. Jie sako: ir į spektaklį norime nueiti, ir į kokį nors renginį, ir jie negali niekur dalyvauti.“
Lietuvių kalbos kursus taip pat rengia nevyriausybinės organizacijos „Raudonasis Kryžius“, „Caritas“ ir „Maltiečiai“. Organizacijos „IOM Lietuvoje“ Migracijos informacijos centre lietuvių kalbos kursus baigė 347 Ukrainos karo pabėgėliai.
