Four colorful hot air balloons, including a heart-shaped one, float over a calm lake.

Kaune liko skraidyti vos keli oro balionai – oreivis kaltina rinkliavą ir skrydžių ribojimus

Virš Kauno skraidant vos keliems oro balionams, marijampolietis oreivis Juozas Varanka dėl jų sumažėjimo kaltina miesto nustatytą rinkliavą, pakilimo vietų ribojimus ir sugriežtintą skrydžių tvarką. Jo vertinimu, savivaldybė iš miesto išstūmė balionus, leidusius Kauną apžvelgti iš aukštai, tačiau Nemuno saloje stato apžvalgos ratą: „Meras laimi, kauniečiai prakiša.“

Savivaldybė leidimą sieja su komercine veikla

J. Varanka pasakojo, kad anksčiau oro balionai galėdavo nevaržomai kilti Santakos parke. Padėtis, anot jo, pasikeitė savivaldybei tokį pakilimą prilyginus renginiui ir apmokestinus.

2023 metais Kauno oreivių asociacijos vadovas Gintautas Mockaitis patikslino, kad metinis mokestis už galimybę kilti Santakos parke siekė 200 eurų. Pasak jo, dalis oreivių, ypač atvykstančių iš kitų miestų, šio leidimo atsisakė.

Kauno miesto savivaldybė tais metais buvo gavusi keturis prašymus ir išdavusi tiek pat leidimų teikti pramoginių skrydžių oro balionais paslaugą Santakos parke.

Savivaldybės atstovė Sonata Šėlienė aiškino, kad leidimas būtinas, kai viešojoje vietoje vykdoma pelno siekianti komercinė veikla. Jos teigimu, Kaune nustatyta rinkliava yra gerokai mažesnė nei kituose miestuose. Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė 2023 metais taip pat sakė, kad skundų dėl šios rinkliavos nebuvo gauta.

J. Varanka kritikavo ne tik mokestį. Jo teigimu, Santakos parke buvo apribotos vietos, kuriose galima išskleisti ir pripūsti balionus, todėl pablogėjo saugaus pakilimo sąlygos.

Oficialiai nustatytos aikštelės praktiškai tinka ne visos

Lietuvos transporto saugos administracijos – transporto veiklos saugą prižiūrinčios institucijos – patvirtinta nauja skrydžių Vilniaus, Kauno ir Palangos valdomoje oro erdvėje tvarka įsigaliojo 2023 metų birželio 1 dieną. Ji numatė privalomus skrydžio planus, nustatytas kilimo aikšteles ir reikalavimus dėl vėjo krypties.

Kaune oficialiai numatytos trys oro balionų kilimo vietos: Santakos parkas, Neries krantinės parkas ir teritorija prie Pažaislio vienuolyno. Tačiau G. Mockaitis teigė, kad Neries krantinės parko aikštelė praktiškai netinkama dėl „Natura 2000“ statuso, o Pažaislio vieta patenka į Kauno marių regioninį parką. Todėl, pasak jo, daugiausia naudojamas Santakos parkas.

J. Varanka tvirtino, kad prie Pažaislio kilti visiškai uždrausta. Jis taip pat sakė, kad Palangoje nėra tinkamų vietų, o Šiauliuose oro balionams apskritai neleidžiama kilti. Oficialiai skrydžiai Šiaulių aerodromo valdymo zonoje draudžiami dėl ten nuolat budinčių NATO oro policijos naikintuvų.

2024 metų liepą atnaujintos taisyklės numatė, kad Kauno valdomoje oro erdvėje, nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo trajektorijų, gali skristi iki 14 oro balionų grupė. Kertant šias trajektorijas leidžiama iki 10 balionų.

Skrydį iš Santakos parko per lėktuvų kilimo ir tūpimo trajektorijų zoną galima planuoti 345–050 laipsnių krypties sektoriumi tik tada, kai meteorologinė vėjo kryptis yra 165–230 laipsnių. J. Varankos teigimu, jei vėjas neatitinka nustatytų krypčių, balionams kilti neleidžiama.

Lietuvos oro eismo valdymo bendrovė „Oro navigacija“ ribojimus grindė saugumu. Ji anksčiau skelbė fiksavusi draudžiamų zonų pažeidimų, įskridimų į valdomą oro erdvę be leidimo ir skrydžių vadovų nurodymų nesilaikymo atvejų. Dėl tokių incidentų keleiviniams lėktuvams kartais tekdavo atidėti tūpimą.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius pabrėžė, kad taisyklės yra aviacijos bendruomenės, institucijų ir pačių oreivių atstovų suderintas kompromisas. Pasak jo, bendrovė šią tvarką įgyvendina, tačiau nėra vienintelė jos rengėja.

Nemuno saloje iškils 45 metrų apžvalgos ratas

Oro balionų ribojimus kritikuojantis J. Varanka atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu Nemuno saloje statomas apžvalgos ratas. „Oreiviai ras būdų vėl skraidyti virš Kauno, tuo pačiu galėsime stebėti upės slėnyje stovintį apžvalgos ratą“, – sakė jis.

Planuojamas ratas bus 45 metrų aukščio ir turės 32 uždaras, šildomas bei kondicionuojamas gondolas. Vienu metu juo galės kilti iki 192 žmonių.

Kauno savivaldybė skelbė, kad rato montavimas preliminariai numatytas 2026 metų rugsėjį. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad pirmoji vieta Nemuno saloje pasirinkta atsižvelgus į gamintojo rekomendacijas.