2026 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai
Kaune renkasi pasaulio ir Lietuvos ekspertai: kaip gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau?
Birželio 9 d. Kaune vyksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Ilgaamžiškumo perspektyva iki 2030: įrodymais grįsta medicina, orientuota į sveiką amžėjimą“ taps vienu svarbiausių Ilgaamžiškumo asamblėjos 2026 renginių. Tai ne tik mokslinis forumas. Tai – kvietimas naujai pažvelgti į žmogaus gyvenimo kokybę, sveikatą ir ateitį visuomenėje, kurioje gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.
Visa Ilgaamžiškumo asamblėja 2026 vienija mokslą, mediciną, technologijas, verslą, politiką ir visuomenę bendram tikslui – kad ilgesnis gyvenimas reikštų ne daugiau metų su liga, o daugiau metų su sveikata, savarankiškumu ir gyvenimo pilnatve.
Su visa Asamblėjos renginių programa galima susipažinti čia: https://www.longevity.lt/asambleja
Šiandien gyvename ilgiau nei bet kuri ankstesnė karta žmonijos istorijoje. Tačiau svarbiausias XXI amžiaus iššūkis jau nebėra vien gyvenimo trukmė. Kur kas svarbiau, kiek iš tų metų žmogus gali išlikti sveikas, aktyvus, savarankiškas ir visavertiškai dalyvauti šeimos, bendruomenės bei valstybės gyvenime.
Europoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė jau viršija 80 metų, tačiau sveiko gyvenimo metų skaičius tebėra gerokai mažesnis. Tai reiškia, kad milijonai žmonių paskutinius gyvenimo dešimtmečius praleidžia kovodami su lėtinėmis ligomis, negalia ar priklausomybe nuo kitų pagalbos. Todėl vis daugiau mokslininkų kalba ne apie gyvenimo trukmės ilginimą, o apie sveiko amžėjimo revoliuciją.
„Ilgaamžiškumas nėra stebuklinga piliulė ar tolima ateities technologija. Jis prasideda nuo mūsų kasdienių pasirinkimų – nuo judėjimo, mitybos, miego, vakcinacijos, emocinės sveikatos, socialinių ryšių ir gebėjimo laiku atpažinti ligų rizikas. Mokslas šiandien suteikia vis daugiau galimybių ne tik gydyti ligas, bet ir padėti žmonėms kuo ilgiau išsaugoti sveikatą“, – sako konferencijos moderatorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Konferencijoje mokslininkai ir gydytojai iš Lietuvos, JAV, Danijos, Izraelio, Latvijos ir kitų šalių pristatys naujausius tyrimus bei praktinius sprendimus, apimančius biologinio senėjimo procesus, smegenų ir širdies sveikatos išsaugojimą, metabolinės sveikatos stiprinimą, fizinio aktyvumo reikšmę, dirbtinio intelekto galimybes medicinoje ir naujos kartos prevencines strategijas.
Pirmojoje konferencijos dalyje bus nagrinėjami pamatiniai biologinio senėjimo mechanizmai. Ekspertai aptars lėtinio uždegimo reikšmę organizmo senėjimui, ląstelių senėjimo procesus, naujas senstančių ląstelių šalinimo galimybes bei veiksnius, lemiančius smegenų ilgaamžiškumą. Dar prieš dešimtmetį šios temos buvo laikomos teoriniais moksliniais svarstymais, o šiandien jos jau tampa praktinės medicinos dalimi.
Didelis dėmesys bus skiriamas gyvensenos medicinai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, psichologinė gerovė ir socialiniai ryšiai gali turėti ne mažesnę įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei nei daugelis medicininių intervencijų. Todėl konferencijoje bus aptariamos įrodymais pagrįstos mitybos strategijos, fizinio aktyvumo modeliai ir psichosocialiniai veiksniai, lemiantys sveiką amžėjimą.
Atskirose sesijose bus nagrinėjamos vienos didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų – demencija, Alzheimerio liga, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas bei medžiagų apykaitos sutrikimai. Pranešėjai aptars miego svarbą smegenų sveikatai, mikrobiomo įtaką ilgaamžiškumui, šiuolaikinius metabolinės sveikatos vertinimo metodus ir galimybes anksti nustatyti ligų rizikas.
Ypatingas dėmesys bus skirtas dirbtiniam intelektui ir skaitmeninėms technologijoms. Vis dažniau kalbama ne apie ligų gydymą, o apie galimybę numatyti jų atsiradimo riziką ir užkirsti joms kelią dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Būtent todėl konferencijoje bus pristatomos pažangiausios dirbtinio intelekto taikymo galimybės medicinoje ir ilgaamžiškumo tyrimuose.
Ne mažiau svarbios bus diskusijos apie hormonų pokyčius žmogui amžėjant, reprodukcinę sveikatą, vakcinacijos reikšmę ilgaamžiškumui, burnos sveikatos poveikį bendrai organizmo būklei bei odos amžėjimo procesus. Šios temos dar kartą primena, kad ilgaamžiškumą lemia ne vienas veiksnys, o sudėtinga biologinių, socialinių, elgsenos ir aplinkos veiksnių sąveika.
Speciali konferencijos sesija bus skirta fiziniam aktyvumui. Šiandien mokslas neabejoja, kad judėjimas yra vienas veiksmingiausių „vaistų“, padedančių išsaugoti sveikatą ir funkcinius gebėjimus visais gyvenimo etapais. Todėl bus aptariami fizinio pajėgumo vertinimo metodai, kineziterapijos galimybės ir biomechaniniai sveiko amžėjimo aspektai.
„Jeigu norime ilgiau išlikti aktyvūs, savarankiški ir reikalingi savo šeimai bei visuomenei, turime daugiau investuoti į sveikatos išsaugojimą, o ne vien į ligų gydymą. Prevencija nėra išlaidos. Tai viena išmintingiausių investicijų, kurią galime padaryti tiek savo, tiek valstybės ateities labui“, – pabrėžia prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pagrindinė konferencijos žinutė paprasta ir kartu labai svarbi: ilgaamžiškumas nėra atsitiktinumas. Didelę jo dalį lemia sprendimai, kuriuos priimame kiekvieną dieną. Kuo daugiau žinių apie sveiką amžėjimą paversime kasdieniais įpročiais ir valstybės politika, tuo daugiau žmonių galės ne tik gyventi ilgiau, bet ir ilgiau džiaugtis visaverčiu gyvenimu.
Pranešimą paskelbė: Agnė Radžiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
